pinigai Archives - Page 10 of 16

Socialdemokratai kreipėsi į S. Skvernelį: prašo apsaugoti darbuotojus ir smulkųjį verslą

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį – karantino metu prašo ginti dirbančiuosius, ne vien darbdavius, taip pat ragina persvarstyti ribojimus smulkiam verslui. LSDP pirmininko Gintauto Palucko teigimu, karantino ribojimai iš esmės palietė ne didžiuosius verslus, o tik smulkų ir šeimos verslą. Jo žodžiais, laiku nesiėmus priemonių, daugelis tokių verslų bankrutuos. Ekonominis nesaugumas, depresija ir panašūs dalykai prie bendrystės jausmo niekaip neprisideda. „Kompensacijos, kurias siūlo Vyriausybė, smulkių ir šeimos verslų problemų nesprendžia. Jiems reikia mokėti ne tik algas, bet ir nuomą, o nuo jos niekas neatleidžia, todėl bus masinė bankrotų banga regionuose. Jei norime išsaugoti darbo vietas, reikia ieškoti lankstesnių karantino taikymo sąlygų mažiesiems – mažos parduotuvės gali dirbti nepilną darbo dieną, įleisti ti ...

Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą – priimami sprendimai svarbūs ir Lietuvai

Tolimesnės derybos dėl Brexit Siekiama prisidėti prie artėjančių derybų su JK vyriausybe dėl naujos ES ir JK partnerystės po „Brexit“ pereinamojo laikotarpio. Svarbu, kad asociacijos susitarimas su JK būtų kiek įmanoma gilesnis ir pagrįstas trimis pagrindiniais ramsčiais: ekonominės partnerystės, užsienio reikalų partnerystės ir konkrečių sektorių klausimais. Sąjungai nepriklausanti šalis negali naudotis tomis pačiomis teisėmis kaip valstybė narė, todėl turi būti išlaikytas ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumas. Atsižvelgiant į JK ekonomikos dydį ir artumą, būsima konkurencija su ES turi būti atvira ir sąžininga, užtikrinant sąžiningas sąlygas ir taisykles, be kita ko, socialinės, aplinkos, mokesčių, valstybės pagalbos, taip pat vartotojų apsaugos ir klimato srityse. Norėdama išlaikyti prekybą be kvotų ir tarifų, JK vyriausybė turėtų įsipareigoti atna ...

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Oficiali informacija: nuo sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikų tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune, už vaiko ugdymą kasdien reikia mokėti po 9,20 euro. Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek pernai – 0,58 euro. Greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose per mėnesį – 60-70 eurų. Kauno rajonas sulaukė keršto akcijos – V. Matijošaitis pademonstravo paties žemiausio lygio savo politinį pilotažą – atkeršijo Kauno rajono vaikams, keliolika kartų padidindamas mokestį už darželius. Kauno rajono vaikų ugdymas miesto darželiuose pabrango iki kelių šimtų eurų po to, kai Kauno miesto meras gavo atkirtį savo ...

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

„Labiausiai mums šiandien reikia pinigų – jie būtini tam, kad gautumėm orią algą, o, ją gaudami, galėsime dirbti kokybiškai ir kūrybingai, skirdami kiekvienam savo mokiniui tiek dėmesio, kiek jam jo reikia. Tuomet mokiniams nereikės korepetitorių, o mokytojams uždarbiauti kur papuolė“, – neseniai kalbėjo vienos geriausių Vilniaus gimnazijos lituanistė, turinti beveik trisdešimties metų mokytojavimo patirtį. Tačiau tam, kad užsidirbtų bent 1000 eurų algą, jai tenka kasdien vesti po šešias-septynias pamokas, o po pamokų dar taisyti sąsiuvinius ir ruoštis kitoms pamokoms. Laiko tobulėjimui ir savišvietai jau tiesiog nebelieka. Apie švietimo problemas reiškiama daug kategoriškų nuomonių, dėl jų baramasi, streikuojama beveik nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tai kaip vis dėlto dabar, kai mūsų šalies švietimo sistema pasimetusi tarp nesibaigiančių pertvarkų lyg kasmet ...

Darius Razmislevičius. Kada Vyriausybė nutrauks valstybės lėšų švaistymą?

Ką tik praūžė gruodis – tikras pirkimų bumo mėnuo. Ir aš neturiu omenyje šventinės nuotaikos užburtų žmonių, apgulusių prekybos centrus. Chaotiški, nebūtini pirkimai įsismarkavo ne tik prekybcentriuose, bet ir valstybinėse įstaigose. Ir sunku čia įstaigas kaltinti, kai jų biudžetų formavimo tvarka – ydinga. Galbūt ją pakeitus Vyriausybė surastų lėšų ir savo pažadų vykdymui? Situacija, kai metų pabaigoje ženkliai padidėja viešųjų pirkimų sutarčių skaičius, Europoje nėra naujiena. Daugelyje šalių egzistuoja panašus reiškinys, kurį vadiname gruodžio karštine. Vis tik, ne visose šalyse šio reiškinio šaknys yra tos pačios: vienur baiminamasi ekonominio nuosmukio, todėl pinigus leidžiama drąsiau tik metų pabaigoje, o štai kitur, kaip ir Lietuvoje, taip elgiamasi dėl netobulos biudžeto planavimo tvarkos. Apie kokią konkrečią biudžeto formavimo ydą kalbu? Apie tai, jo ...

Vilija Blinkevičiūtė: „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Dirbantis žmogus neturi skursti ir negali būti išnaudojamas. O tais, kurie negali pilnavertiškai dirbti, turi būti pasirūpinta. Būtent tokius šių metų Europos Parlamento sprendimus išskiria Vilija Blinkevičiūtė. Apie priimtus ir būsimus sprendimus – pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke V. Blinkevičiūte. Gerbiama Vilija, kokie šių metų Europos Parlamento sprendimai buvo patys svarbiausi? Svarbių buvo daug, bet šiandien išskirčiau kelis, kurie skirti dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, direktyva (privalomas dokumentas visoms valstybėms) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Ir Lietuvoje, ir Europoje vis daugiau žmonių dirba pagal netipines darbo sutartis, savarankiškai. Nustatyti nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiems darbuotoj ...

Birutė Vėsaitė. Valdančiųjų dovanos po eglute nepradžiugins gyventojų

Daugiau nei milijonas buitinių vartotojų iš „Ignitis“ gavo pranešimą, kad nuo Naujųjų metų jiems apie 15 proc. brangs elektra. „Ignitis“ teigia, kad didžiausią įtaką elektros kainų augimui turėjo daugiau kaip 17 proc. išaugusios elektros įsigijimo kainos biržoje, taip pat padidėjusios perdavimo bei skirstymo kainos. Tačiau ta pati „Ignitis grupė“ džiugiai pranešė, kad lapkritį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos zonoje buvo 19 proc. mažesnė nei 2018 m. Lyginant su 2019 m. spalio mėn., kaina sumažėjo 4,8 proc. „Ignitis“ pelnas augo iki 57,7 mln. eurų. Pagrindinė to priežastis – mažesnis skirtumas tarp reguliatoriaus nustatytos elektros energijos kainos ir faktinės rinkos kainos. Taigi suprantu vartotojų apmaudą dėl šių viena kitai prieštaraujančių žinių ir nematau realaus pagrindo elektros kainų kėlimui. Juolab, kad 100 proc. „Ignitis grupės“ akci ...