Psichoterapeutas Andrius Kaluginas: „Turime vienytis dėl mūsų visų gyvenimo kokybės“

Psichoterapeutas Andrius Kaluginas: „Turime vienytis dėl mūsų visų gyvenimo kokybės“

Lietuviai geba puikiai susitelkti atėjus krizei – tai matėme ir karantino metu, kuomet sparčiai daugėjo įvairių socialinių iniciatyvų, gerumo akcijų. Tačiau grėsmei išnykus su ja dingsta ir vienybė bei pasitikėjimas. Turime dirbti, jog nuolat pasitikėtume vienas kitu ir nebijotume paprašyti pagalbos, sako psichoterapeutas, santykių ekspertas Andrius Kaluginas. Su juo pasikalbėjome apie gresiančias karantino pasekmes visuomenei, pasitikėjimą savimi bei aplinkiniais ir sudėtingą vienišumo problematiką. - Per karantiną daug žmonių greičiausiai pirmą kartą susidūrė su tokiu vienišumu – jų negalėjo aplankyti vaikai, kaimynai, ir nors kai kurie naudojosi nuotolinio ryšio priemonėmis vis dėlto jos nepakeičia gyvo bendravimo. Kaip manote, kokių pasekmių gali atnešti šis ilgas vienišumo laikotarpis? - Pradėkime nuo to, kad vienišumas ir socialinė izoliacija yra skirtin ...

Robert Duchnevič. Kaip premjero aplinka pradėjo ugnį gesinti

Robert Duchnevič. Kaip premjero aplinka pradėjo ugnį gesinti

Ne per seniausiai vienas Seimo narys rėžė, jog valdžioje būti visada yra gerai, nes joje – „pinigų kaip šieno“. Norom nenorom pagalvoji apie neskaidrius užsiėmimus, nes leptelėjimas palieka nemalonų poskonį burnoje. Tačiau prieiga prie lėšų skirstymo nėra vienintelis būdas ne iki galo skaidriems asmenims didinti savo įtaką. Kitas labai reikšmingas faktorius yra galimybė į daugybę vadovaujančių pozicijų skirti savo aplinkos žmones, kuriems kompetencijų gali ir pristigti. Deja, bet pastaruoju metu viena iš tokių institucijų yra ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (toliau – PAGD). Dėl to tikrai liūdna, nes ugniagesiai stabiliai išsilaiko pasitikėjimo reitingų viršūnėse. Bet ir ties šiuo aspektu situacija prastėja. Apsukę ratą, grįžtame ten, kur pradėjome – kodėl mažėja pasitikėjimas ugniagesiais? Deja, bet kitaip ir būti negali – ta pati, jau pri ...

Vaidas Rusys. Pasitikėjimo kaina arba kuo daugiau draudžia, tuo daugiau geria

Vaidas Rusys. Pasitikėjimo kaina arba kuo daugiau draudžia, tuo daugiau geria

Jie atėjo su šūkiu „mes jus išblaivinsim“. Pasirinko draudimus ir nuolatinį aiškinimą, kaip kiekvienas turime gyventi. Tai lengviausias ir pastebimiausias kelias, nes labai lengva imituoti problemų sprendimą. Tačiau galiausiai joks realus rezultatas nepasiektas, nes draudimų politika ir negali atnešti jokių rezultatų, kai problemų turinti Lietuva nurašoma kaip prasigėrusi ir net nepaklausiama, kaip iš tiesų Tau galėčiau padėti? Prieš ketverius metus ir dabar Vilniaus universiteto mokslininkai paskelbė naujausią statistiką apie alkoholio suvartojimą. Prieš ketverius metus buvo 5 proc. žmonių, kurie alkoholį vartojo kasdien arba 2–4 kartus per savaitę ir išgerdavo po 20 standartinių alkoholio vienetų (pusės litro 5 proc. stiprumo aluje yra 2 vienetai). Šiandien šis skaičius yra toks pat. Nė vienas draudimas nepadėjo šiems sergantiems žmonėms, nes nė vienas „val ...

Socialdemokratai: dėl rietenų ir pykčių valdžioje Lietuva prarado ketverius metus

Socialdemokratai: dėl rietenų ir pykčių valdžioje Lietuva prarado ketverius metus

Šalies politikoje vyrauja siekis dominuoti, gniuždyti kitaip manančius ir nepagarba žmonėms – tai yra Lietuvos skauduliai, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Prezidentas akcentuoja pagrindinius bet kokios darnios visuomenės principus: pasitikėjimą, dialogą, o ne siekį dominuoti ir gniuždyti. Visiems sutarti, o ne primesti vienasmeniškai. Valstybes civilizuotomis daro ne pinigų gausa ar jų dalijimas į kairę ir dešinę, o būtent pagarbus santykis su oponentais, partneriais, visuomene ir vienas kitu", – sako G. Paluckas. Šiandien matome, kad visuomenės ir valdžios santykis yra grindžiamas jėga, galia, o ne sutarimu, pagarba, pasitikėjimu. Socialdemokratų partijos pirmininkas teigia, kad prezidentas teisus, pabrėžęs, kad Lietuvos politinė kultūra atsidūrė dugne. ...

Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Per pandemiją ir jos sukeltą krizę antros pakopos pensijų fondai patyrė rekordinius nuostolius, o antros pensijų pakopos dalyviai nerimaudami skaičiuoja nuvertėjimus. Socialdemokratai teigia, kad reikia peržiūrėti tokią sistemą, kuri žmonėms nepalieka pasirinkimo, kelia pernelyg dideles rizikas jų investicijoms ir būsimoms pensijoms. Estai  patys gali spręsti, kur investuoti savo pinigus, ten žmonėmis pasitikima. O Lietuvoje gyventojams nėra pasirinkimo – privalomas kaupimas pensijai, kai tavo pinigus prižiūri kiti, kurie už rezultatus neatsako. „Dabartiniai valdantieji žadėjo įvertinti antros pakopos fondų veiksmingumą, tačiau, nors veiksmingumo akivaizdžiai nėra – gyventojai palikti be pasirinkimo, jie nori nenori privalo kaupti antros pakopos pensijų fonduose. Pavyzdžiui, Estijos valdžia pernai po rinkimų šio klausimo ėmėsi. Jie sutarė, kad sistema gali e ...

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Reikia pripažinti, kad šiuo metu gyvename laikotarpiu, kuriame itin daug nerimo ir nepasitikėjimo. Tolimesnė mūsų ateitis sunkiai prognozuojama bei labiausiai priklausoma nuo COVID-19 viruso plitimo. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Nepasitikėjimą pabrėžiau ne šiaip sau: mums nuolat nurodinėjama ką ir kaip daryti, nors daugelis dalykų savaime suprantami ir teigiamai priimami visuomenės. Kai kurie nurodymai iššaukia ne tik visuomenės susipriešinimą. Tarpusavyje ginčijasi ir nesutaria centrinė valdžia, beje, mananti esanti vienintelė žinanti ir gebanti reguliuoti mūsų gyvenimus taip, kaip jiems atrodo būtina, tačiau visuomenė nėra avių banda. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Tai nėra dar vienas straipsnis apie COVID-19. J ...

Arkadijus Vinokuras. Švedijos kovos su pandemija modelis - rusiška ruletė?

Arkadijus Vinokuras. Švedijos kovos su pandemija modelis – rusiška ruletė?

Straipsnio pabaigoje pokalbis  su  krizių valdymo ekspertu A. Butkevičiumi. Jis yra Švedijos Karališkosios karo akademijos garbės narys, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą. Švedijos kovą  su koronavirusu kai kas lygina su rusiška rulete. Tuo metu, kai visas pasaulis imasi pačių griežčiausių prievartinio karantino priemonių, Švedija elgiasi kitaip – čia bent kol kas  neuždaromos mokyklos, restoranai, kavinės, sporto klubai, neuždraustos būtinos kelionės. Kodėl švedai pasirinko tokį modelį? Ar jis tikrai moksliškai pranašesnis, socialiai humaniškesnis, ekonomiškai pagrįstesnis? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad švedai atlieka pavojingą eksperimentą galintį pasibaigti tragišku Italijos ar Ispanijos variantu.  Bet galime tik spėlioti. Mat, švedų epidemiologai (ne politikai!) sąmoningai  pasirinko kitokį kovos su virusu modelį. Jis iškrenta iš pasauli ...

Close