Socialdemokratai: dėl rietenų ir pykčių valdžioje Lietuva prarado ketverius metus

Socialdemokratai: dėl rietenų ir pykčių valdžioje Lietuva prarado ketverius metus

Šalies politikoje vyrauja siekis dominuoti, gniuždyti kitaip manančius ir nepagarba žmonėms – tai yra Lietuvos skauduliai, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Prezidentas akcentuoja pagrindinius bet kokios darnios visuomenės principus: pasitikėjimą, dialogą, o ne siekį dominuoti ir gniuždyti. Visiems sutarti, o ne primesti vienasmeniškai. Valstybes civilizuotomis daro ne pinigų gausa ar jų dalijimas į kairę ir dešinę, o būtent pagarbus santykis su oponentais, partneriais, visuomene ir vienas kitu", – sako G. Paluckas. Šiandien matome, kad visuomenės ir valdžios santykis yra grindžiamas jėga, galia, o ne sutarimu, pagarba, pasitikėjimu. Socialdemokratų partijos pirmininkas teigia, kad prezidentas teisus, pabrėžęs, kad Lietuvos politinė kultūra atsidūrė dugne. ...

Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Siūloma gelbėti pensijų fonduose nuvertėjusius žmonių pinigus

Per pandemiją ir jos sukeltą krizę antros pakopos pensijų fondai patyrė rekordinius nuostolius, o antros pensijų pakopos dalyviai nerimaudami skaičiuoja nuvertėjimus. Socialdemokratai teigia, kad reikia peržiūrėti tokią sistemą, kuri žmonėms nepalieka pasirinkimo, kelia pernelyg dideles rizikas jų investicijoms ir būsimoms pensijoms. Estai  patys gali spręsti, kur investuoti savo pinigus, ten žmonėmis pasitikima. O Lietuvoje gyventojams nėra pasirinkimo – privalomas kaupimas pensijai, kai tavo pinigus prižiūri kiti, kurie už rezultatus neatsako. „Dabartiniai valdantieji žadėjo įvertinti antros pakopos fondų veiksmingumą, tačiau, nors veiksmingumo akivaizdžiai nėra – gyventojai palikti be pasirinkimo, jie nori nenori privalo kaupti antros pakopos pensijų fonduose. Pavyzdžiui, Estijos valdžia pernai po rinkimų šio klausimo ėmėsi. Jie sutarė, kad sistema gali e ...

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Reikia pripažinti, kad šiuo metu gyvename laikotarpiu, kuriame itin daug nerimo ir nepasitikėjimo. Tolimesnė mūsų ateitis sunkiai prognozuojama bei labiausiai priklausoma nuo COVID-19 viruso plitimo. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Nepasitikėjimą pabrėžiau ne šiaip sau: mums nuolat nurodinėjama ką ir kaip daryti, nors daugelis dalykų savaime suprantami ir teigiamai priimami visuomenės. Kai kurie nurodymai iššaukia ne tik visuomenės susipriešinimą. Tarpusavyje ginčijasi ir nesutaria centrinė valdžia, beje, mananti esanti vienintelė žinanti ir gebanti reguliuoti mūsų gyvenimus taip, kaip jiems atrodo būtina, tačiau visuomenė nėra avių banda. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Tai nėra dar vienas straipsnis apie COVID-19. J ...

Arkadijus Vinokuras. Švedijos kovos su pandemija modelis - rusiška ruletė?

Arkadijus Vinokuras. Švedijos kovos su pandemija modelis – rusiška ruletė?

Straipsnio pabaigoje pokalbis  su  krizių valdymo ekspertu A. Butkevičiumi. Jis yra Švedijos Karališkosios karo akademijos garbės narys, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą. Švedijos kovą  su koronavirusu kai kas lygina su rusiška rulete. Tuo metu, kai visas pasaulis imasi pačių griežčiausių prievartinio karantino priemonių, Švedija elgiasi kitaip – čia bent kol kas  neuždaromos mokyklos, restoranai, kavinės, sporto klubai, neuždraustos būtinos kelionės. Kodėl švedai pasirinko tokį modelį? Ar jis tikrai moksliškai pranašesnis, socialiai humaniškesnis, ekonomiškai pagrįstesnis? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad švedai atlieka pavojingą eksperimentą galintį pasibaigti tragišku Italijos ar Ispanijos variantu.  Bet galime tik spėlioti. Mat, švedų epidemiologai (ne politikai!) sąmoningai  pasirinko kitokį kovos su virusu modelį. Jis iškrenta iš pasauli ...

Lukas Tamulynas. Karantinas ar totalinis sekimas?

Lukas Tamulynas. Karantinas ar totalinis sekimas?

Seimas priėmė ryšių reguliavimo įstatymo pataisas, kurios, trumpai tariant, leidžia sekti piliečius, paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją arba teritorijų karantiną. Priemonė aiškinama tuo, kad žmonės pažeidinėja karantino nurodymus ir nesilaiko saviizoliacijos. Todėl vykdydamos sekimą atitinkamos institucijos skelbia, kad taip būtų užtikrinami visuomenės saugumas ir gerovė. Žinoma, tokia situacija, kaip dabartinis karantinas, yra išties neeilinė ir iššūkiai, kuriuos patiriame, yra nauji. Tačiau šis įstatymas, atrodo, labai rimtai kėsinasi ne tik į Konstitucijoje garantuojamas asmens laisves, tačiau ir į pasitikėjimą vienas kitu bei valdžia. Įstatymo pokyčiai leidžia sekti bet kurį pilietį, nepaisant to, ar jis turėtų saviizoliuotis, ar ne. Jis būtų informuojamas apie tokio sekimo pradžią, tačiau institucijai nereikėtų aiškinti savo motyvų. Tad be jok ...

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Trečia karantino savaitė. Uždaryta valstybė, kartu su sienomis ir parduotuvėmis, barais ir užkalti Žalgirio arenos langai. Vienas po kito kylantys visuomeniniai judėjimai ir valstybės aparato melas apie geriausią pasiruošimą virusui Europoje. Vengdami visų karo su visais ir siekdami asmeninio saugumo, piliečiai savo valią ir savo saugumą perduoda valstybei, kuri užtikrina jų (pirmiausia) saugumą, taip pat teisinį reguliavimą bei teisingumą. Tai – socialinis susitarimas: tarp mūsų, kaip piliečių, ir valstybės. Problema, kad šis socialinis susitarimas buvo sulaužytas tada, kai jo labiausiai reikėjo. Ramūno eilinis kalbėjimas apie geriausią pasiruošimą Europoje, vyriausybės tikinimai apie viskuo aprūpintus medikus, pramiegoti reagentų pirkimai. Situacijos realybė, kurios mes, kaip piliečiai, negalime objektyviai pažinti dėl informacijos stokos. Ją valdanti vyriausyb ...

G. Paluckas: pagrindinė Lietuvos bėda ta, kad žmonės čia už viską moka du kartus

G. Paluckas: pagrindinė Lietuvos bėda ta, kad žmonės čia už viską moka du kartus

Daugeliui Lietuvos žmonių, nors šie moka mokesčius, už daugelį viešųjų paslaugų vis tiek reikia sumokėti dar kartą ­– tai yra pagrindinė Lietuvos bėda, šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Aptardamas kilusias diskusijas dėl privataus švietimo finansavimo viešaisiais pinigais G. Paluckas pabrėžė, kad panaši situacija – ne vien švietimo sektoriuje. „Pagrindinė Lietuvos bėda, kad paprastas žmogus už viską moka du kartus. Mokesčių pavidalu, o paskui už privatų švietimą, už korepetitorius, už privačią mediciną ir panašiai. Kai mes šnekame apie paramą vidurinei klasei ir jų pajamų didinimą, pirmiausia pamėginkime sumažinti jų išlaidas. Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai“, - sakė jis. Suplėšė pasitikėjimo ...

Close