Seime vėl keliamas sovietų padarytos žalos klausimas

Seime vėl keliamas sovietų padarytos žalos klausimas

Prieš šių metų Sausio 13-ąją, kai bus minimas kruvinų 1991-ųjų metų trisdešimtmetis, Seime vėl iškeltas sovietų okupacijos padarytos žalos klausimas. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas Seime kreipėsi į valdančiųjų lyderius klausdamas, ar ši Vyriausybė ketina kelti klausimus dėl Lietuvai Sovietų Sąjungos padarytos žalos okupaciniu laikotarpiu. „Artėja Sausio 13-oji. Kai buvote valdžioje jūsų partija ir Seimas priėmė žalos atlyginimo įstatymą. Dažniausiai jis būdavo keliamas, kai valdžioje jau būdavo kiti. Ar šiuo atveju jūsų Vyriausybė ruošiasi  kelti tuos klausimus, ar paprasčiausiai nutylėsime iki kitos Vyriausybės? Tai mano toks retorinis klausimas“, – į valdančiųjų lyderius kreipėsi socialdemokratas. „Paprastai į retorinius klausimus yra neatsakoma“, – atsakydama į klausimą juokavo premjerė. – „Bet aš atsakysiu: ta ...

Vytautas Plečkaitis. Prieš 80 metų mus okupavo. Kodėl nesipriešinome?

Vytautas Plečkaitis. Prieš 80 metų mus okupavo. Kodėl nesipriešinome?

Prieš 80 metų, birželio 15 d., SSRS okupavo Lietuvą. Kitą dieną Raudonoji armija įžengė į Estiją, o birželio 17 d. buvo okupuota Latvija. Per pusantro mėnesio, panaudojant SSRS prievartos ir jėgos struktūras ir vietinius kolaborantus, Baltijos valstybės buvo inkorporuotos į SSRS. Kiekviena iš šalių turėjo savo pasiteisinimus nesipriešinti. Pirmiausia tai buvo susiję su grėsmėmis iš rytų ir vakarų. Agresyvi totalitarinių kaimyninių valstybių – nacių Vokietijos ir bolševikinės SSRS – politika atvedė prie Molotovo – Ribentropo pakto su slaptais protokolais sudarymo. Šiuo paktu buvo pasidalinta įtakos sferomis, nusprendžiant Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos likimą. Beje, slaptuose protokoluose ir Vokietija, ir SSRS pripažino Lietuvai teises į Vilnių. Lenkija ir Suomija nesutiko priimti nei nacių Vokietijos, nei bolševikinės SSRS ultimatumų ir pasipriešino kari ...

Close