Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Dovilė Šakalienė. Apie vokiečius realistiškai

Vokietija tapo įelektrintu žodžiu – ginčai dėl vokiečių elgesio vyksta nuo socialinių tinklų iki žiniasklaidos, parlamento, draugų susibūrimų. Taigi, atmetus emocijas, keli faktai. 1) Karinis aspektas Ketvirtą karo dieną Vokietijos kancleris paskelbė apie papildomą 100 milijardų eurų paketą sustiprinti gynybai, ne tik atkurti Bundesvero pajėgumus, bet ir sustiprinti sąjungininkus, įskaitant mums kritiškai aktualią oro gynybą. Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą, VOS TIK turėsime kur ją pastatyti (nepadarytų namų darbų kamuolys gėdingai mūsų pusėje), ir JAU priskyrė Lietuvai I divizijos 41 sunkiąją tankų brigadą (tokios ir norėjome). Vokietijos socialdemokratų lyderis metiniame pranešime pareiškė, kad pokalbiai su Lietuvos socialdemokratais iš esmės pakeitė jo požiūrį į gynybą ir įsipareigojo imtis visų priemonių atkurti Bundeswero galią bei pakeisti visu ...

Juozas Olekas ir Algis Vaičeliūnas. Europos Sąjungos gynybos stiprinimo klausimais stovime vietoje

Juozas Olekas ir Algis Vaičeliūnas. Europos Sąjungos gynybos stiprinimo klausimais stovime vietoje

Kovą bendra Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų taryba patvirtino ES strateginį kompasą − strategines ES gaires saugumo ir gynybos srityje ateinantiems 5 – 10 metų. Ir nors Strateginis kompasas yra laikomas reikšmingu poslinkiu ES kolektyvinėse karinėse ambicijose, kurios istoriškai buvo menkos, Lietuvoje šis įvykis dėmesio nesusilaukė. Galbūt dėl to, kad nelabai tikimasi realių saugumo pokyčių Lietuvai ir regionui? Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, ES pagaliau parodė, kad gali būti pajėgi ir ryžtinga užsienio politikos veikėja. Pirmą kartą ES valstybės paskelbė bendrą grėsmės vertinimą, bendrą viziją ir išsamius ES saugumo ir gynybos tikslus. Strateginiame kompase galime įžvelgti keletą teigiamų aspektų – pavyzdžiui, ES valstybių narių įsipareigojimą iš esmės padidinti savo išlaidas gynybai. Taip pat planuojama stiprinti vals ...

Rezoliucija dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą (visas tekstas)

Rezoliucija dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą (visas tekstas)

Rezoliucija Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą 2022-02-24, Vilnius Šį rytą Rusijos kariuomenei pradėjus beprecedentę XXI amžiuje karinę invaziją į Europos demokratinę valstybę Ukrainą, Lietuvos socialdemokratų partija, Smerkdama Rusijos kartu su Baltarusijos ginkluotosiomis pajėgomis vasario 24-osios paryčiais pradėtą plataus mąsto karinę invaziją į Ukrainą, Smerkdama Rusijos prezidento V. Putino bei Dūmos priimtus sprendimus, kuriais šie atsisako laikyti okupuotas Rytų Ukrainos teritorijas integralia Ukrainos dalimi ir pripažino neteisėtų darinių Rytų Ukrainoje – Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“ „nepriklausomybę“ bei pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartis, apimančias karinės pagalbos teikimą bei galimybę Rusijos Federacijai steigti karines bazes šių darinių kontroliuojamoje Rytų Ukrainos teritorijoje, Atkreipdama dėmesį, kad šia ...

Socialdemokratai: L. Kasčiūnui trūksta kompetencijų vadovauti nacionalinio saugumo komitetui

Socialdemokratai: L. Kasčiūnui trūksta kompetencijų vadovauti nacionalinio saugumo komitetui

Socialdemokratai mano, kad LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas stokoja kompetencijų eiti šio komiteto pirmininko pareigas. Socialdemokratų frakcija kelia klausimą dėl L. Kasčiūno viešai skelbiamų nuostatų suderinamumo su Lietuvos naryste NATO ir kitais tarptautiniais įsipareigojimais. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas atkreipia dėmesį, kad L. Kasčiūnas sistemingai naudojasi savo, kaip komiteto pirmininko, padėtimi „transliuoti“ žinutėms, nesuderinamoms su Lietuvos įsipareigojimais lygybės, nediskriminavimo ir įvairovės principams. „Jis niekada neslėpė savo priešiškumo esminėms NATO ir kitų Lietuvos partnerių nuostatoms dėl nediskriminavimo ir įvairovės. Šias nuostatas L. Kasčiūnas yra ne kartą pavadinęs ideologija ir manipuliacija“, – pažymi A. Sysas. Nuo L. Kasčiūno nuolat kliūv ...

J. Olekas apie sausio 13-osios įvykius: tuo metu mus valdė ne baimė, o pareigos jausmas

J. Olekas apie sausio 13-osios įvykius: tuo metu mus valdė ne baimė, o pareigos jausmas

Europos Parlamento narys Juozas Olekas vis dar aiškiai prisimena 1991-ųjų sausio įvykius. Pradedant tomis akimirkomis, kuomet dar turėjo vilties, jog smurto pavyks išvengti ir baigiant žingsniais ligoninėje lankant pirmuosius sužeistuosius. Praėjus 30 metų J. Olekas dar kartą papasakoja, kokie jausmai tomis dienomis buvo užvaldę visus. Ką prisimenate iš 1991-ųjų sausio 13-osios? Dar keletą dienų prieš sausio 13-ąją jautėsi įtampa, Sovietų kariuomenės judėjimas, buvo užimtas Krašto apsaugos departamentas, Spaudos rūmai. Naktį iš sausio 11-osios į sausio 12-ąją praleidau Sveikatos apsaugos ministerijoje, Vyriausybėje, o sausio 12-ąją jautėsi net menkas palengvėjimas. Mus pasiekė žinia, kad iš Maskvos į Lietuvą skrenda Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos delegacija, tad nusprendėme, kad Vyriausybėje ar ministerijose nebenakvosime, bet grįšime į namus. Grį ...

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Politinėms partijoms, 2018 m. pasirašiusioms susitarimą dėl gynybos biudžeto augimo iki 2,5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), artėjanti ekonomikos krizė gali tapti gera priedanga ir pasiaiškinimu kodėl nevykdomi populistiniai pažadai. Tačiau lazda turi du galus – ši krizė valdančiajai daugumai taps ir išbandymu, kaip bent užtikrinti gynybos finansavimo „grindimis“ vadinamų 2 proc. nuo BVP skyrimą.  Šis įsipareigojimas turi būti vykdomas ne tik dėl to, kad įsipareigota NATO aljansui, o tam, kad būtų tinkamai pasirengta ir gebama apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Iki 2014 m. Rusijos aiškiai Kryme pademonstruoto civilizuoto pasaulio taisyklių ir susitarimų nesilaikymo gynybos finansavimas Lietuvoje buvo podukros vaidmenyje.  Juk tuo metu gynybai buvo skiriama mažiausiai tarp NATO šalių – vos 0,77 proc. nuo BVP. Tuometiniai įvykiai Ukrainoje s ...

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Kai JAV prezidentas D. Trumpas įprastu jam būdu – pasinaudodamas tviteriu, pareiškė, kad JAV išveda apie du tūkstančius savo karių iš Sirijos, daugelis JAV gerbėjų nustebo. Kiti pasipiktino, o treti – apsidžiaugė. Sirijos likimas iš esmės atsidūrė NATO narės Turkijos bei Rusijos ir jos sąjungininko Sirijos prezidento B. al Assado rankose. Žinoma, neabejingas Sirijos įvykiams lieka Iranas bei su jo įtaka kovojantis Izraelis. Su nerimu savo likimo laukia Sirijos kurdai, kuriuos Turkija laiko teroristais. Prezidentas D. Trumpas, netikėtai apsilankęs Irake ir susitikęs su JAV kariais, tarnaujančiais šiame karštame pasaulio regione, pasiuntė žinią, kad Amerika neketina toliau būti „pasaulio policininku“, ir pridūrė: „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję“. Be to, prezidentas pažadėjo išvesti dalį JAV karių iš Afganista ...

Close