miestas Archives

Rasa Budbergytė. Iššūkis sostinei – nesukurti pensininkų ar nuomininkų „zonų“

Vilniaus miegamieji rajonai tapo sostinės iššūkiu. Tą pamatė ir pripažino Vilniaus savivaldybės architektai, kiti specialistai. Pripažino pagaliau ir tai, kad tie rajonai tampa vis mažiau patrauklūs jaunimui ir tampa socialiai silpniausių gyventojų – pensininkų ir neturtingų nuomininkų gyvenamosiomis zonomis. Problemos pripažinimas teiktų vilties, kad pagaliau miesto plėtros specialistai iš savivaldybės dangoraižio ne tik pamatys, bet ir imsis spręsti pamirštų ir apleistų miegamųjų rajonų, tokių kaip Pašilaičiai, Šeškinė ar net tas pats blokinių namų Antakalnis, problemas. Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis viešame interviu pasisako, kad dabar dėl Vilniaus miegamųjų rajonų savivaldybės specialistams teks pasukti galvą. Anot sostinės plėtra besirūpinančio architekto, turi būti skatinamas Vilniaus daugiabučių rajonų atsinaujinimas. Jis kalb ...

Gintautas Paluckas. Laisvė veikti silpnųjų sąskaita: „bankrutavusios“ mokyklos ir vaikų selekcija

SEL‘as viešajame transporte yra tai, ko dažnai nepamatysi. Jei ne rinkimai, tokio malonumo, matyt, apskritai neturėtume. Akivaizdžiai kultūrinio šoko ištiktas žmogus, besiblaškantis po viešojo transporto stotelę su galimu kandidatu į miesto merus – juk įdomu, ar ne? Arba kito galimo kandidato dosnus gestas, siūlant miestiečiams „nemokamą“ viešąjį transportą, kartu pripažįstant, jog neįsivaizduoja, kiek kelionė mieste kainuoja ir juolab niekad nėra juo važiavęs. Noriu pasakyti, kad kiekvienuose rinkimuose pasitaiko komedijos elementų. Ir savaime tai nėra labai blogai – juk demokratija, kaip kas moka, taip šoka. Bėda būtų, jei smagiai pasijuokę, po rinkimų nakties pamatytume, jog meru turime švaistūną, mėgstantį už miesto pinigus ne darželius statyti, o avialinijas steigti. Arba verslininką iš Kėdainių devynioliktame aukšte miesto įmones ir viešuosius pirkimus draug ...

Lilija Petraitienė. Klaipėdos liberalams svarbiausia savi

Klaipėda – tai savito jūrinio identiteto miestas, kur uostas su kranų gervėmis, kruiziniais laivais, keltais, mažaisiais laiveliais ir jachtomis, sklidinas žuvėdrų klyksmo ir vėjo. Visu savo grožiu ir žavesiu miestas nušvinta, deja, tik vasarą, kai prisipildo žmonių, o ne šaltuoju metų laiku, kada Klaipėda tampa apsnūdusi, lėta ir uždara. Vėlyvą rudens ar žiemos vakarą senamiestyje beveik nesutiksi žmonių, o naktį miestui aptarnauti užtenka vieno taksi. Tą liūdną miesto tuštėjimo faktą patvirtina ir statistika: 2008 m. Klaipėdos mieste gyveno 183,8 tūkst. gyventojų, 2017 m. – 149,7 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius 10 metų prarasta apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis – sparčiai sensta. Maža to, demografinės prognozės rodo, kad, neįgyvendinus pokyčių, 2030‑aisiais mieste, tikėtina, gyvens tik apie 126 tūkst. gyventojų. Mažėja darbingo amžiaus žmonių, vaikų, daug ...