Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Toks perspektyvus ir jaunas policijos pareigūnas apie naktinio klubo tualete išžagintą ir sumuštą aštuoniolikmetę pasakė tai, ką, deja, galvoja didžioji mūsų visuomenės dalis: pati kalta! Ir prisigėrė, (tikriausiai!), ir raitėsi. Kad šio įvykio liudininkų buvo daugiau, nei tas klubas talpintų lankytojų per metus, galime spręsti iš gausių internautų komentarų. Tiesa, buvo ir tokių, kurie piktinosi tokiais „angelo sargo“ žodžiais ir požiūriu. Visais atvejais, jaunojo pareigūno perspektyvos nebe tokios  šviesios. Bet ar tai turėtų paguosti? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra neafišuojama visuomenės norma? Visų pirma, kyla klausimas, iš kur visa tai? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra ...

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Oficiali informacija: nuo  sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikų tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune,  už vaiko ugdymą kasdien reikia mokėti po 9,20 euro. Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek pernai – 0,58 euro. Greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose per mėnesį – 60-70 eurų.  Kauno rajonas sulaukė keršto akcijos –  V. Matijošaitis pademonstravo paties žemiausio lygio savo politinį pilotažą – atkeršijo Kauno rajono vaikams, keliolika kartų padidindamas mokestį už darželius. Kauno rajono vaikų ugdymas miesto darželiuose pabrango iki kelių šimtų eurų po to, kai Kauno miesto meras gavo atkirtį savo ...

Giedrė Purvaneckienė. 16 dienų prieš smurtą: dar kartą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą

Giedrė Purvaneckienė. 16 dienų prieš smurtą: dar kartą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą

Lapkričio 25 d., Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, prasidėjusi tarptautinė kampanija „16 dienų prieš smurtą“ jau įpusėjo ir tęsis iki gruodžio 10 d. Jos metu daug kalbama apie įvairias priemones, galinčias pasitarnauti smurto prieš moteris panaikinimui. Lietuvoje pažanga juntama, tačiau trūksta labai daug, kad pasikeistų kultūra, kad smurtas taptų visiškai netoleruojamu visuomenėje. Vienas iš reikšmingiausių teisinių aktų, galinčių pakeisti situaciją ir būti tiesiog vadovėliu norintiems panaikinti smurtą – taip vadinama Stambulo konvencija (pilnas pavadinimas – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo). Lietuva yra pasirašiusi šią konvenciją, tačiau dar neratifikavusi, ir jos normos teisinėje sistemoje kol kas tiesiogiai negalioja. Todėl nutariau žvilgterėti į Europos Tarybos puslapį* ir pat ...

EP priimtos rezoliucijos: Lietuva raginama ratifikuoti Stambulo konvenciją

EP priimtos rezoliucijos: Lietuva raginama ratifikuoti Stambulo konvenciją

Nauja Europos Komisija Penkeriems metams patvirtinta naujosios Europos Komisijos sudėtis, jai vadovaus Ursula von der Leyen. Naujoji Komisija darbą turėtų pradėti gruodžio 1-ąją. Lietuvos deleguotas EK narys Virginijus Sinkevičius bus atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. „Džiaugiuosi, jog von der Leyen vadovaujamoje Komisijoje moterų dalis yra didžiausia istorijoje: be išrinktosios pirmininkės, ją sudarys 11 moterų ir 15 vyrų." – sako Vilija Blinkevičiūtė. Vaikų ir moterų teisės Priimta rezoliucija, smerkianti išpuolius ir kampanijas prieš Stambulo konvenciją, kurios pagrįstos sąmoningu visuomenės klaidinimu ir melagingu minėtos konvencijos aiškinimu. Siūloma teikti prioritetą kovai su smurtu dėl lyties rengiamoje naujoje Europos lyčių strategijoje, taip pat parengti atitinkamą ES teisės aktą ir įtraukti smurtą prieš moteris į ES pripažintų nusikalt ...

Dovilė Šakalienė: kiek būsime rojumi sekso pirkėjams?

Dovilė Šakalienė: kiek būsime rojumi sekso pirkėjams?

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą už prostituciją Lietuvoje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kiekvienais metais nubaudžiamos keli šimtai prostitucijoje išnaudojamų moterų, tačiau sekso pirkėjų – vos keliolika. Teisėsaugos institucijų atstovai sutinka, kad tai nesprendžia problemos – asmenų prostitucijoje skaičius nemažėja, kai kurių šaltinių duomenimis jis nuolat didėja. NVO, kovojančios su prekyba žmonėmis ir seksualiniu išnaudojimu, įspėja, jog sekso pirkėjų nebaudžiamumas ir moterų prostitucijoje persekiojimas gali paversti Lietuvą rojaus kampeliu sekso pirkėjams. Prostitucija nėra nei seksas, nei darbas. Atsiradęs Abolicionistinis judėjimas Lietuvoje, įtraukęs politikus, NVO ir nepriklausomus ekspertus, siūlo rinktis Šiaurės (Abolicionistinį) kovos su prostitucija modelį. Jie ragina Lietuvą sekti Švedijos, Islandijos, Norvegijos, Kanados, Šia ...

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Daugelį metų labiau už kasdienį žmonių gyvenimą Europos Sąjungai rūpėjo bendra rinka, prekės, laisvas kapitalo judėjimas. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės buvo paliktos kiekvienos valstybės reikalui. 2017-ųjų pabaigoje, pagaliau, aukščiausios ES institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – įsipareigojo kurti Europos socialinių teisių ramstį. Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis (ir kas jau nuveikta)? Tai – 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisų. Nuo teisės į teisingą atlyginimą, sąžiningus darbo santykius iki teisės gauti kokybišką vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūrą. Pradėkime nuo pajamų. Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Mini ...

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Finansinis nesaugumas ir netikėjimas, kad valstybė, kai jos pagalbos prireiks, padės. Apie tai kasdien kalba žmonės. Taip, Lietuva gražėja ir turtėja, tačiau daugelio žmonių gyvenimų tai nepaliečia ir neteisybės jausmas Lietuvoje auga. Mes, socialdemokratai, Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią – politiką, kurios centre ne šalti skaičiai, bejausmiai optimizavimai ir nesibaigiančios reformos, o VISI Lietuvos žmonės ir jų galimybės gyventi geriau ir saugiau. Ką valdantieji nutyli? Žmonės nori teisingumo, priimtinesnės ir paveikesnės socialinės politikos. Jiems svarbu švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra. Būtent šie dalykai skamba visose miestų, miestelių ir kaimų salėse, susitikimuose su žmonėmis. Piliečiai vardija, kas juos neramina: ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos žmogui bei jo atliekamam darbui trūkumas. Valdančiųjų vykdoma politi ...

Close