ligoninės Archives - Page 5 of 6

Julius Sabatauskas. Veryga žaidžia žmonių gyvybėmis: ligoninėse tįsta pacientų eilės, medikai net bijo prabilti

Visi lengviau atsikvėpėme galėdami nusiimti kaukes saugančias nuo viruso. Deja, ne vien korona atakuoja mūsų organizmus. Daugybė žmonių laukė karantino pabaigos, kad pagaliau nueitų pas gydytojus dėl vieno ar kito negalavimo, ligos, įtarimų, pagaliau ir profilaktinius tyrimus pasidaryti. Ir tuomet paaiškėjo, kad gydymo įstaigos taip ir negrįžo į įprastą darbo režimą. Daugeliu atvejų gydytojai vis dar konsultuoja telefonu arba eilės patekti pas specialistą tenka laukti iki kelių mėnesių. Žmonės sirgti staiga nenustojo – laukiančiųjų eilės kaupėsi per visą karantino laikotarpį, dabar jos nemažėja. Patys medikai pasakoja apie naujas darbo sąlygas – dabar jie laikydamiesi apsaugos nuo viruso reikalavimų išgali priimti dukart mažiau pacientų. Reikia daryti pertraukas tarp pacientų priėmimų, vėdinti patalpas, dezinfekuoti. Atrodytų, gerai – saugo mus visus nuo naujo ...

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Ką gero padarė COVID-19 pandemija – tai tiksliu skalpelio pjūviu parodė, kad (a) mūsų medikų apsauga buvo pačių skęstančiųjų reikalas, nes mes patys, pacientai, skubiai susimobilizavę, pirkom, siuvom, konstravom medikų apsaugos priemones (nuo iniciatyvos „Laikykitės medikai“ iki Roberto Kalinkino 400 000 kaukių siuvimo, nuo Robotikos mokyklos 60 000 apsauginių skydelių iki tūkstančių atskirų žmonių paaukotų po kelias ar kelis šimtus kaukių, pirštinių, antbačių ir t. t.), nes geriau nei tie, kurie privalėjo tuo pasirūpinti laiku, suvokėm, kad (b), iškritus medikams, valstybė tampa tokia pažeidžiama, kad visa kita (įskaitant populiarias kalbas apie pinigus) nebetenka prasmės. Tad dabar, išgyvenant pirmosios koronaviruso bangos pabaigą ir ruošiantis ateinančiai bangai ar bangoms, turime naują rimtą prioritetą – fiziškai apsaugoti medikus nuo biologinių grėsmių, kad ...

Julius Sabatauskas. Net korona nesustabdo A. Verygos „kryžiaus žygio“ – naikinti rajonų ligonines

Koronaviruso sukelta krizė ir Lietuvai ir kitoms šalims parodė, kad siekiai mažinti ligoninių skaičių neatitinka gyventojų poreikių. Ispanija, Italija ir Prancūzija, kitois šalys, energingai mažinusios ligoninių skaičių, pradėjus plisti koronai buvo priverstos skubiai statyti naujas ligonines, stacionariniam gydymui transformuoti sporto ar parodų sales, prašyti, kad dalį pacientų priimtų Vokietija. Apie galimą lovų ligoniams trūkumą imta kalbėti ir Lietuvoje. Kol Lietuvoje buvo keli ar keliasdešimt susirgusių koronavirusu, juos visus buvo galima stebėti specializuotuose infekciniuose skyriuose, bet susirgimus pradėjus skaičiuoti šimtais tapo akivaizdu, kad skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje pajėgumo gydyti visus ligonius nepakanka. Susirgimų skaičiui toliau augant būtinybė peržiūrėti maksimalia paslaugų koncentracija grindžiamą sveikato ...

Socialdemokratai premjerą ragina priimti sprendimus dėl medikų – neatleistina, kad ligoninės tampa užkrato židiniais

Socialdemokratai ragina premjerą Saulių Skvernelį atsižvelgti į jam šiandien medikų bendruomenės atsiųstą kreipimąsi ir priimti jų siūlomus sprendimus: garantuoti nuolatinį adekvatų darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis; griežčiau optimizuoti ir kontroliuoti ligonių srautus ligoninėse, mažinant nereikalingus kontaktus tarp pacientų ir medicinos darbuotojų; užtikrinti nenutrūkstamą medikų darbą pamainomis ir kuo skubiau įtraukti viso medicinos personalo testavimą dėl COVID-19, tokiu būdu saugiai atrenkant personalą, kuris gali dirbti su pacientais, o kuris turi saviizoliuotis; koreguoti pacientų diagnostiką ir įtraukti metodus, nustatančius, kaip yra mutavęs virusas, kad būtų kuo tiksliau įvertinta epidemiologinė situacija ir pritaikyta efektyvesnė kontrolė; Lietuvoje jau turime gerokai virš 100 COVID-19 susirgusių medikų. Neapsau ...

Julius Sabatauskas. Pandemija atskleidė, ko vertas „valstiečių“ pažadas stiprinti sveikatos apsaugą

Balsavusieji 2016 metais už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tikėjo, kad rinkimų programos teiginys „stiprinsime socialinę ir sveikatos apsaugos infrastruktūrą bei paslaugų kokybę kaimiškose vietovėse“ reiškia pažadą, jog kaimiškose rajonuose dirbs daugiau medikų, socialinių darbuotojų, kad bus stiprinamos visos jau veikiančios įstaigos, o gal ir naujos atsidarys. Į klausimą, ar LŽVS funkcionieriai ruošėsi savo pažadus įgyvendinti, atsako jau programoje kursyvu pažymėtas paaiškinimas, ką reiškia tas „stiprinsime“: „Gyventojams turi būti nesunkiai pasiekiamos pagrindinės kokybiškai veikiančios pirminio lygio sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugos, teikiamos bent jau savivaldybių centruose“. Taigi atvirai sakoma, kad kaimiškiesiems rajonams nereikia ligoninių, o ir lengvai pasiekiama ambulatorija nėra būtina. Kaimo žmogus užsigrūdinęs, nesunkius d ...

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą. Pagarbos deficitas Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę. „Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietim ...

Socialdemokratai siūlo ženklesnę paramą rajonų ligoninėms: jas reikia stiprinti, o ne uždarinėti

Seimo socialdemokratų frakcija registravo siūlymą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pagal kurį būtų skirta papildomai 50 milijonų eurų tam, kad mažosios rajonų ligoninės nebūtų uždarytos, o gyventojams išliktų galimybė gauti svarbiausias sveikatos priežiūros paslaugas ten, kur gyvena. „Dabar valstybė, deja, neužtikrina vienodų sveikatos priežiūros sąlygų savo gyventojams. Penkių kaimiškųjų rajonų gyventojų mirtingumas yra pusantro karto didesnis nei Vilniaus ir Kauno gyventojų. Tų rajonų gyventojų sveikata yra prastesnė nei didžiųjų miestų gyventojų ir dėl to, kad ten sunkiau gauti medicinos paslaugas. Didžiausias mirtingumas buvo savivaldybėse, kur sveikatos prieinamumas yra prastas. Laikomasi tokios sveikatos politikos, kad rajonuose žmonėms gydytis vis mažiau galimybių. Todėl matome poreikį papildomomis lėšomis pastiprinti rajonų ligonines“, - sak ...