karantinas Archives - Page 5 of 7

Orinta Leiputė. Apie darbą Karštojoje koronos linijoje: juokus labai greitai pakeitė žmonių nerimas

Vis sulaukiu klausimų: „Kaip sekasi?“, „Kodėl nusprendei ten eiti savanoriauti?“. Šis visas karantino laikotarpis – tai didžiulis išbandymas ir mums visiems, ir kiekvienam asmeniškai. Kol virusas buvo toli, už daug kilometrų, atrodė, kad mūsų tai nepalies, gal bus tik vienas kitas atvejis, tačiau realybė pasirodė kiek kitokia. Jau prieš pat paskelbiant karantiną „rijome“ kiekvieną informacijos trupinį: kas, kur, kaip, kiek? Kokioje šalyje yra užsikrėtusių? Na, ir staiga viskas persikėlė čia pat, pas mus. Sėdėti namuose ir tik stebėti, kas vyksta – negalėjau. Pro akis socialiniuose tinkluose praslinko žinutė iš Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, kad reikalingi savanoriai, galintys dirbti Karštojoje koronos linijoje 1808. Iš pradžių jie ieškojo studentų. Po kurio laiko žinutė pasikartojo – pakviesti visi, galintys savanoriauti. Negalėjau likti nuošalyje ...

Socialdemokratai: dalis mažųjų verslų karantino metu tikrai gali atverti duris

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad smulkieji ar šeimos verslai ne ką prasčiau nei didieji prekybininkai gali laikytis karantino sąlygų ir tęsti savo veiklą. Taip socialdemokratai reaguoja į premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimą, kad dalis smulkaus verslo karantino metu, tikėtina, galės atkurti savo veiklą. Reikia žiūrėti į verslo veiklos formą, o ne turinį. Juk mažos parduotuvės gali veikti: aprūpinti apsaugos priemonėmis ir darbuotojus, ir klientus. „Džiaugiuosi, kad premjeras pagaliau suprato, kad dalis smulkių verslų, laikydamiesi apribojimų, karantino metu gali tęsti savo veiklą. Raštu į jį dėl to kreipiausi du kartus. Belieka sulaukti, kada šie pažadai virs kūnu. Reikia žiūrėti į verslo veiklos formą, o ne turinį. Juk mažos parduotuvės gali veikti: aprūpinti apsaugos priemonėmis ir darbuotojus, ir klientus“, - teigia G. Pal ...

Povilas Saulevičius. Ar Seimas padės savivaldai, o savivalda – savo gyventojams?

COVID-19 epidemijai vis labiau įsisiautėjant, Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) ragina žmones vengti viešojo susibūrimo vietų, laikytis karantino sąlygų ir, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu. Daugelis verslo atstovų, priklausomai nuo verslo rūšies, rekomenduoja savo darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Viešasis sektorius – ne išimtis. Tarp pateiktų rekomendacijų yra siūlymas valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbą organizuoti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Tačiau savivaldybės susiduria su kita problema: kaip organizuoti tarybų darbą? Šių metų kovo 17 d. LR Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pataisas, pagal kurias savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu, tik jeigu priimami neatidėl ...

Socialdemokratai reikalauja atsakyti, kaip bus mokami atlyginimai medikams

Seimo socialdemokratai kelia klausimą – kaip bus mokami atlyginimai ir žadami priedai šalies medikams, jeigu šalies sveikatos apsaugos įstaigoms nėra skiriama papildomo finansavimo tiems priedams mokėti. Dabar politikai kalba apie vis didesnius priedus prie medikų algų, tuo tarpu tų padidintų darbo užmokečių išmokėjimas paliekamas pačioms gydymo įstaigoms. Seimo socialdemokratų partijos frakcija raštu kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą, reikalaudama atsakyti, iš kokių lėšų bus mokamas darbo užmokestis medikams – tiek gydantiems koronavirusu užkrėstus pacientus, tiek kitiems, dėl karantino dirbantiems pasikeitusiomis aplinkybėmis. Sveikatos apsaugos ministras su koronavirusu susiduriantiems medikams pažadėjęs 15 procentų didesnius atlyginimus, nenurodė finansavimo šaltinio. „Problema yra tai, kad Sveikatos apsaugos ministras su koronavirusu susiduriantiems medik ...

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas. 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

COVID-19 atvejų statistika beveik 8 milijardams planetos žmonių šios dienos rytui – iš viso 723 594 nustatytų atvejų. Mirė 33 998 žmonės, o pasveikusiųjų – 151 824*. Pandemijos skaičiai valstybėse svyruoja ženkliai: nuo pavienių atvejų – iki bendruomenes apėmusių kylančių užsikrėtimo bangų. Pagal nustatytus atvejus, daugiausia atvejų JAV – 142 735, po to seka Italija (97 689), Kinija (81 470), Ispanija (80 110), Vokietija (62 435). Mirčių skaičius didžiausias Italijoje (10 779), Vokietijoje – 541 mirtys. Statistika sausa, neįtraukianti ir nenustatytų atvejų, kurie leidžia manyti, jog užsikrėtusiųjų yra daugiau pasaulyje nei dabartinis 0,5 mln. žmonių skaičius. Nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama turint tik vienintelį tikslą – ...

Dovilė Šakalienė. Kaukės: gamyba, dėvėjimas, sterilizavimas

Kai posėdžio metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kolegoms vis dar kilo klausimų reikia ar nereikia tų kaukių, kodėl buvo meluojama, kad nereikia, ir kokios kaukės yra tinkamos – pamąsčiau, kad susistemintos informacijos sklaida žiauriai svarbi šiame kare su virusu, nes (a) nėra labiau užsispyrusio gyvūno kaip nesuprantantis kokio nors veiksmo logikos žmogus, ir (b) sėdėti internete yra karantino užsiėmimas Nr.1, bet skaityti mokslinius straipsnius visada bus užsiėmimas Nr. Paskutinis. Tai kas melavo ir kodėl? Prieš mėnesį pusė visuomenės juokėsi iš likusios pusės, kurie skubiai pirko, siuntėsi ir kitaip mėgino gauti (pvz., tyliai vogė iš gydymo įstaigų) medicinines kaukes, kurias paprastai šeimos gydytoja užkabindavo ant nosies prieš išrašydama biuletenį ir informuodama, kad Jums gripas ar kokia nors kita ūmi virusinė infekcija. Daugelis buvo įpratę many ...

G. Paluckas: kai kurie darbdaviai nenori dalintis krizės našta

Į Vyriausybę kreipęsi ir laikinai keisti Darbo kodekso nuostatas prašantys darbdaviai nenori dalintis Lietuvą užklupusios krizės našta, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Pasak politiko, ministrų kabinetas darbdavių atstovų pasiūlymams negali pritarti, nes tokie sprendimai didintų dirbančiųjų nusivylimą valstybe. „Užšaldžius“ arba kuriam laikui panaikinus ar pakeitus dalies darbo santykių reguliavimą, karantino metu krizės naštą neštų tik darbuotojai. Jie būtų atleidžiami ir neapginami. Visuomenei nuo to būtų tik blogiau. Ekonominis nesaugumas, depresija ir panašūs dalykai prie bendrystės jausmo niekaip neprisideda“, - sako G. Paluckas. Darbuotojų ir darbdavių santykius, primena jis, galima reguliuoti kolektyvinėmis sutartimis. Pasak G. Palucko, jose galima numatyti bei apibrėžti, kaip darbdaviai bei darbuotojai įv ...