Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lietuva yra kontrastų šalis. Mes skundžiamės karšta vasara, o prapliupus lietui skubame aiškinti, kad niekada neturime „normalios“ vasaros. Mes mėgstame rinkti „gelbėtojus“ ar nebalsuoti apskritai, tačiau po rinkimų šaukiame, kad vėl išrinko ne tuos. Panašiai yra ir su jaunimu. Kaip priklausantis senstančiam jaunimui (Lietuvoje įstatymiškai jaunimu laikomas asmuo iki 29 metų) kiekvienais metais girdžiu tą patį – jaunimas yra ateitis, jūs mums svarbūs. Tačiau netrukus tie patys žmonės apmėto jaunus žmones akmenimis, vadina kvailiausia, nemokšiškiausia, tingiausia karta. Tad ar tikrai auga karta, kuri nenori dirbti, yra neatsakinga ir kodėl šie mitai yra pavojingi? Suvokti, kokiu greičiu keičiasi pasaulis, yra labai svarbu – tuomet galima suprasti, kokius pokyčius išgyvena šiuolaikinis žmogus. Lietuvos interneto gimtadieniu galima laikyti 1991 metų spalio 10 di ...

Vaidas Rusys. Pasitikėjimo kaina arba kuo daugiau draudžia, tuo daugiau geria

Vaidas Rusys. Pasitikėjimo kaina arba kuo daugiau draudžia, tuo daugiau geria

Jie atėjo su šūkiu „mes jus išblaivinsim“. Pasirinko draudimus ir nuolatinį aiškinimą, kaip kiekvienas turime gyventi. Tai lengviausias ir pastebimiausias kelias, nes labai lengva imituoti problemų sprendimą. Tačiau galiausiai joks realus rezultatas nepasiektas, nes draudimų politika ir negali atnešti jokių rezultatų, kai problemų turinti Lietuva nurašoma kaip prasigėrusi ir net nepaklausiama, kaip iš tiesų Tau galėčiau padėti? Prieš ketverius metus ir dabar Vilniaus universiteto mokslininkai paskelbė naujausią statistiką apie alkoholio suvartojimą. Prieš ketverius metus buvo 5 proc. žmonių, kurie alkoholį vartojo kasdien arba 2–4 kartus per savaitę ir išgerdavo po 20 standartinių alkoholio vienetų (pusės litro 5 proc. stiprumo aluje yra 2 vienetai). Šiandien šis skaičius yra toks pat. Nė vienas draudimas nepadėjo šiems sergantiems žmonėms, nes nė vienas „val ...

Vaida Baranovė. Ar Lietuva yra pasiruošusi Nepriklausomybės kartai politikoje?

Vaida Baranovė. Ar Lietuva yra pasiruošusi Nepriklausomybės kartai politikoje?

Vaikams, gimusiems atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šiemet sukako 30-imt. Kandidatavimo į Seimą amžiaus cenzas – 25 metai. Tai reiškia, kad jeigu per 2016-ųjų rinkimus Nepriklausomybės vaikai buvo ką tik perkopę šią kartelę, šiemet sąrašuose pamatysime jau gerokai daugiau kandidatų, kurie gimė laisvoje Lietuvoje ir pasaulį mato visiškai kitaip, nei dauguma dabartinių Seimo narių. Pati esu iškelta atstovauti socialdemokratus Verkių rinkimų apygardoje, matau savo kartos atstovus kitų partijų sąrašuose, o jauniausia praeitos kadencijos seimo narė Rūta Miliūtė yra mano bendraamžė. Taip pat žinome, kad Lietuvos rinkėjai dažnai reiškia nusivylimą tuo, kad Seime dešimtmečiais sukinėjasi tie patys politikai. „Valstybės vairą laikas perimti jaunesnėms rankoms“, sako dažnas jų. Bet ar Lietuvos politinė ir žiniasklaidos klasė tikrai pasiruošusi nepriklausomybės karto ...

Matas Skamarakas. Kodėl stresuoja jaunimas?

Matas Skamarakas. Kodėl stresuoja jaunimas?

„Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“ COVID-19 karantino laikotarpiu atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad žmonių emocinė būklė prastėja. Labiausiai stebina faktas, kad karantinas, priešingai nei manyta, paveikė ne vyresnių žmonių, o jaunų, 18–29 m. amžiaus, emocinę būklę. Psichologai pastebi, kad jauni žmonės negeba tvarkytis su iškylančiais sunkumais, labiau pasiduoda masinei psichozei ir pan. Akivaizdu, kad ne tik bendras pandemijos klimatas ir baimė užsikrėsti koronavirusu turėjo įtakos suprastėjusiai jaunų žmonių emocinei būklei, tačiau ir bendros tendencijos, kurias apibendrintai galima įvardinti kaip gyvenimo kokybė. Jaunų žmonių uždarbis, ypač neturinčių išsilavinimo ir patirties, nėra didelis ir dažnai tėra minimumas, tad normalu, kad jauni žmonės neturi santaupų ir nėra pasiruošę panašiems atvejams kaip koronaviruso pandemija. Jaunų žmo ...

Darius Razmislevičius. Darbo rinkoje – neišnaudotas darbo jėgos potencialas

Darius Razmislevičius. Darbo rinkoje – neišnaudotas darbo jėgos potencialas

Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad didesnę riziką susirgti sunkesne COVID-19 forma turi vyresni, daugiau kaip 60 metų amžiaus sulaukę asmenys, todėl tikėtina, kad šią vasarą sezoniniams darbams paslaugų sektoriuje ar žemės ūkyje prireiks papildomų rankų. Vyresnius asmenis ir kitus žmones, dėl sveikatos būklės esančius didesnės rizikos grupėje, minėtoje darbo sferoje galėtų pakeisti jaunesnio amžiaus darbuotojai – vaikai ir paaugliai. Žinoma, darbas negali jiems trukdyti lankyti mokyklos ir mokytis, todėl vaikai ir paaugliai į darbo rinką galėtų įsilieti tik vasaros atostogų metu. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, įsidarbinti galima nuo 14 metų. Vaikai ir paaugliai ne mokslo metų metu gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Darbo santykiai su darbdaviu įforminami darbo sutartimi, kuri jaunam žmogui užtikrina tam tikras gara ...

Socialdemokratai kreipiasi į A. Verygą: morale besidangstantys politikai rizikuoja jaunų merginų sveikata

Socialdemokratai kreipiasi į A. Verygą: morale besidangstantys politikai rizikuoja jaunų merginų sveikata

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą reikalaudama, jog į kompensuojamų vaistų sąrašą būtų grąžintos mini hormoninės spiralės 15-20 m. amžiaus merginoms. Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sprendimo iš kompensuojamų vaistų gretų išbraukti preparatą „Levonorgestrel" ir nematant jokių A. Verygos žingsnių siekiant pagelbėti su neplanuotu nėštumu susiduriančioms jaunoms merginoms, socialdemokratai ragina nesislėpti už tariamos moralės, remtis mokslu bei realia padėtimi, rašoma kreipimesi. „Neplanuotas nėštumas ir lytiškai plintančios ligos, ypač jauname amžiuje, yra realybė. Net jei kažkam nepatinka jaunimo gyvenimo būdas, paauglių nėštumai ir gimdymai turėtų nepatikti dar labiau. Jei norime sumažinti jų skaičių, būtina imtis praktinių ir mokslu grįstų priemonių, užtikrinti galimybes apsisaugoti", – teigia LSD ...

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Ar kas nors skaičiavo, kur geriau valstybei investuoti – į nedarbo išmokas ar darbingo amžiaus žmonių persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, švietimo sistemos pertvarką ir praktinių darbo įgūdžių jaunimui įgijimo programas, taip didinant užimtumą, mažinant nedarbo lygį? Išaugęs nedarbas kelia daugybę problemų, pradedant pajamų nelygybe, didėjančiu skurdu, žmogaus socialine izoliacija, prastėjančiu klimatu šeimose, dėl savivertės praradimo prastėjančia sveikata ir baigiant milžiniškomis valstybės išlaidomis. Nedarbas skatina ne tik  socialinę atskirtį, psichologines problemas, bet ir neprisideda prie Gerovės valstybės kūrimo proceso. Manau, kad atėjo laikas pereiti prie aktyvios ir integruotos darbo rinkos politikos, kurią įgyvendinus, tik išsilavinę, tam tikrą kvalifikaciją įgiję, kūrybingi ir ateitimi pasitikintys žmonės galės kurti produktyvios ir inovatyvi ...

Close