Socialdemokratai pristatė Seimo rinkimų programą: pagrindinis tikslas – visuotinis užimtumas

Socialdemokratai pristatė Seimo rinkimų programą: pagrindinis tikslas – visuotinis užimtumas

Penktadienį pristatę Seimo rinkimų programos projektą socialdemokratai pabrėžia – visuotinis užimtumas turi būti pagrindinis Lietuvos tikslas. „Niekur gerovės valstybės nebuvo sukurtos įvairiomis išmokomis. Dosnios socialinės programos kyla iš uždirbtų pinigų iš užimtumo. Todėl mūsų programos pagrindinis leitmotyvas yra visuotinis užimtumas, darbo vietų kūrimas“, – socialdemokratų tarybos posėdžio metu teigė G.Paluckas. Dosnios socialinės programos kyla iš uždirbtų pinigų iš užimtumo. Todėl mūsų programos pagrindinis leitmotyvas yra visuotinis užimtumas, darbo vietų kūrimas. „Visi kas gali dirbti, turi dirbti“, – Skandinavijos socialdemokratų principą priminė G. Paluckas „Miesteliai turi išsaugoti bibliotekas, gydymo įstaigas, nes tai padeda gyvuoti bendruomenėms, o tuo pačiu ir pilietiškumui. Jei mes siekiame tvirtos pilietinės visuomenės, paslaugos, infr ...

Tadas Vinokur. LVŽS ir pažangi politika – misija neįmanoma

Tadas Vinokur. LVŽS ir pažangi politika – misija neįmanoma

“Jeigu vaikšto kaip antis ir kvaksi kaip antis, tai iš tiesų yra antis”. Taigi, jeigu “valstiečių” politika žmonių suvereno, ekonomikos, socialinio teisingumo ir ekologijos klausimais primena politinį oportunizmą, tai ir yra politinis oportunizmas. (t.y. politika, kuria siekiama didžiausios naudos iš aplinkybių, nepaisant savo principų) Jokios išliekamosios,  pažangios vertės tokia politika neturi. Sąmoningam Lietuvos rinkėjui lieka viena - išsigryninti tam tikros politinės krypties vertybes  ir drąsiai įvardinti tikrąjį pažangios politikos priešininką. O tas priešininkas – Lietuvoje įprastas ideologinis oportunizmas. Jo dėka rinkėjų galvose įsišaknijęs požiūris, kad tarp partijų nėra jokių skirtumų. Šį požiūrį patvirtina naujausios priešrinkiminės apklausos rodančios, kad visos didžiausios Lietuvos partijos praranda žmonių pasitikėjimą. Svarbiausia – kas duoda dau ...

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Reikia pripažinti, kad šiuo metu gyvename laikotarpiu, kuriame itin daug nerimo ir nepasitikėjimo. Tolimesnė mūsų ateitis sunkiai prognozuojama bei labiausiai priklausoma nuo COVID-19 viruso plitimo. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Nepasitikėjimą pabrėžiau ne šiaip sau: mums nuolat nurodinėjama ką ir kaip daryti, nors daugelis dalykų savaime suprantami ir teigiamai priimami visuomenės. Kai kurie nurodymai iššaukia ne tik visuomenės susipriešinimą. Tarpusavyje ginčijasi ir nesutaria centrinė valdžia, beje, mananti esanti vienintelė žinanti ir gebanti reguliuoti mūsų gyvenimus taip, kaip jiems atrodo būtina, tačiau visuomenė nėra avių banda. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Tai nėra dar vienas straipsnis apie COVID-19. J ...

R. Budbergytė: sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse bankai elgtųsi taip, kaip Lietuvoje

R. Budbergytė: sunku įsivaizduoti, kad skandinaviškose gerovės valstybėse bankai elgtųsi taip, kaip Lietuvoje

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė Lietuvos bankų asociacijos teiginius apie tai, kad pinigų išgryninimo paslaugos neprieinamos 10 km atstumu tik keliose Lietuvos miškingose vietose, vadina visuomenę erzinančiu pareiškimu. „Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuri gavo atsakymus iš regionų, rodančius, kad bankai efektyvindami savo veiklą ir siekdami pelno, ėmėsi drastiškų priemonių, kurios apribojo žmonių galimybes - atitolino finansines paslaugas nuo gyventojų. Ypač - rajonuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių. Taigi, bankai gali girtis, bet tokie pareiškimai tik erzina visuomenę, juk ir Lietuvos bankas skelbia apie tai, kad bankomatų skaičius Lietuvoje santykinai yra vienas mažiausių, lyginant su Europos Sąjungos šalimis“, - sako R. Budbergytė. Nuo 2015 metų bankomatų sumažėjo dešimtadaliu, uždaryta š ...

G. Paluckas susitiko su G. Nausėda: radome daug bendrų tikslų

G. Paluckas susitiko su G. Nausėda: radome daug bendrų tikslų

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu aptarė politines aktualijas, šalies vadovo lūkesčius politinėms partijoms, įvertino specialiųjų tarnybų pateiktą šalies grėsmių ataskaitą. „Prezidentas be stipraus vykdomosios valdžios palaikymo savo iškeltų tikslų ­– tiek dėl biudžeto perskirstymo, tiek dėl socialinės atskirties mažinimo, tiek dėl darbo užmokesčio skirtumų atotrūkio mažinimo sostinėje ir regionuose – vienas tikrai neišspręs. Apsikeitėme nuomonėmis ir radome daug bendrysčių“, - po susitikimo Prezidentūroje komentavo G. Paluckas. Pasak LSDP pirmininko, socialdemokratai palaikys G. Nausėdos siūlomas antikorupcines iniciatyvas, kurios yra svarbios. „Pageidautina, kad visos partijos įsipareigotų ir priimtų tuos siūlymus, kuriuos teikia prezidentas – jie yra logiški ir priimtini“, - teigė G. Paluckas. ...

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą. Pagarbos deficitas Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę. „Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietim ...

V. Blinkevičiūtė: minimali alga Europoje – ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo

V. Blinkevičiūtė: minimali alga Europoje – ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo

Minimali alga Europos Sąjungos (ES) šalyje turėtų siekti ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo, teigia Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė. Politikė viliasi, kad ES svarstomas pasiūlymas dėl minimalios algos virs ne rekomendacija, o įpareigojimu. „Europos Komisijos vadovė pažadėjo, kad vienas jos prioritetinių darbų bus siūlymai dėl minimalios algos ES. Ji minėjo, kad siūlymai bus pateikti per 3 mėn. Vadinasi, jau net ir konservatoriai supranta, kad ES reikia minimalaus atlyginimo. Socialdemokratai siekia, kad minimali alga būtų ne mažesnė nei 60 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo“, - konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje“ sakė V. Blinkevičiūtė. Lig šiol Europoje skursta apie 20 mln. vaikų. Nulinis vaikų skurdas – štai, koks svarbiausias tikslas. Pasak europarlamentarės, ES dėl minimalios algos negali apsiriboti vien ...

Close