gerovės valstybė Archives

V. Targamadzė: komandinis darbas nekilęs iš žodžio „komanduoti“

Vilijai Targamadzei užtenka vien būti Lietuvos piliete, kad siektų savo Tėvynėje prisidėti prie teisinės-demokratinės valstybės kūrimo. V. Targamadzė yra mokslininkė (paskutinė darbovietė – Vilniaus universitete, profesorės pareigos), taigi analizė ir sintezė nėra jai svetima, taip pat ir įžvalgos, projektavimas kintančioje aplinkoje. Jai priimtina argumentuota kalba, o ne grindžiama emocijomis ir/ar menkavertėmis ambicijomis. Tuščiakalbius, jos nuomone galima vertinti kaip laiko vagis. Vadybinio darbo patirties taip pat turi – dirbo prodekane, prorektore. Politikoje taip pat ne naujokė – buvo Švietimo tarybos pirmininkė prie LRS, Europos edukacinio tinklo valdybos narė (EUNEC) ir pan. Tiesa, tai švietimo politikos ir administravimo sritis. „Tikiuosi, kad mano qualia (sąmoninga patirtis) bus naudinga, jei sugebėsiu ją tinkamai panaudoti ir plėtoti įvair ...

Liutauras Gudžinskas. Ar socialdemokratai turėtų sudaryti koaliciją su konservatoriais?

2018 m. balandį medikų, mokytojų, mokslininkų ir socialinių darbuotojų atstovai raudonu rašalu pasirašė pareiškimą dėl Lietuvą ištikusios valstybės mažakraujystės. Dalyvavau ir aš. Reikalavome nebeatidėlioti ir įgyvendinti realią mokesčių pertvarką, taip pat skaidriai valdyti viešąjį sektorių. Akcentavome, kad esminiai visuomenės gėriai – socialinė ir sveikatos apsauga, mokslas ir švietimas – nefinansuojami tiek, kiek reikėtų tam, kad būtų galima garantuoti pilnavertes medicinos ir socialines paslaugas ir gerą išsilavinimą[1]. Valdžios atsako ilgai laukti nereikėjo. Tik jis buvo priešingas nei tikėjomės. Valstiečiai žalieji vos per porą mėnesių paskelbė ir įgyvendino mokesčių reformą kodiniu pavadinimu: „milijardas – milijonui“. Idėjos esmė – sumažinus mokesčius paimti milijardą eurų iš ir taip striuko biudžeto ir padalinti jį gyventojams. Gal taip tikėtasi padėti ...

A. Sysas, J Sabatauskas: gerovės valstybės iniciatyvos Seime nepalaikė nei “valstiečiai”, nei konservatoriai

Paaiškėjo, kad Seimo dauguma nenusiteikusi siekti Gerovės valstybės. Seime socialdemokratų pateiktam pelno mokesčio padidinimui nuo 15 iki 20 procentų dauguma Seimo narių nepritarė. A. Syso ir J. Sabatausko siūlymui aršiai pasipriešino ir valdančiųjų “valstiečių” ir opozicijoje esančių konservatorių atstovai. Gerovės valstybė be pinigų – gerovės valstybė be ateities. „Gerovės valstybė be pinigų – gerovės valstybė be ateities. Siūlau ne didinti ar įvedinėti naujų mokesčių atskiroms verslo rūšims, o padidinti pelno mokestį 5% ir prilyginti jį kaimyninių šalių dydžiui“, – teikdamas įstatymo pataisą sakė socialdemokratas Algirdas Sysas. Siūlymui pritarė 7, prieš buvo 21 Seimo narys, susilaikė – 44 parlamentarai. A. Sysas šį Pelno mokesčio įstatymo siūlymą taip pat teikė dar pernai spalį, kuomet buvo svarstomos pelno mokesčio bankams ir prekybos bendrovėms pataiso ...

Gintautas Paluckas. Gerovės valstybės pamatas – darbo vietos

Dešimtmečius darbo vietų kūrimą buvome patikėję rinkai ir tam tikram atsitiktinumui. Tai labai neprotinga ir neracionali politika, nes visose ES šalyse regioninė politika, pirmiausia, atsiremia į aktyvų darbo vietų kūrimą. Net Amerikos prezidentas savo prezidentavimo kadenciją „matuoja“ sukurtų darbo vietų skaičiumi. Šita visuotinio užimtumo koncepcija yra visų socialdemokratinių gerovės valstybių esminis bruožas. Dažnai diskutuodami apie gerovės valstybę, neproporcingai didelį dėmesį skiriame tokiems rodikliams kaip BVP, valstybės skola, infliacija ir pan., nors svarbiausias ir pagrindinis gerovės valstybės pamatas – kiek žmonių turi darbą ir gauna padorų atlyginimą, nes jie moka mokesčius, iš kurių vėliau kuriamos įvairios socialinės paramos ir pagalbos programos. Ką turi daryti šalies Vyriausybė? Parama smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai Pirmiausia, turi bū ...

Socialdemokratai pristatė Seimo rinkimų programą: pagrindinis tikslas – visuotinis užimtumas

Penktadienį pristatę Seimo rinkimų programos projektą socialdemokratai pabrėžia – visuotinis užimtumas turi būti pagrindinis Lietuvos tikslas. „Niekur gerovės valstybės nebuvo sukurtos įvairiomis išmokomis. Dosnios socialinės programos kyla iš uždirbtų pinigų iš užimtumo. Todėl mūsų programos pagrindinis leitmotyvas yra visuotinis užimtumas, darbo vietų kūrimas“, – socialdemokratų tarybos posėdžio metu teigė G.Paluckas. Dosnios socialinės programos kyla iš uždirbtų pinigų iš užimtumo. Todėl mūsų programos pagrindinis leitmotyvas yra visuotinis užimtumas, darbo vietų kūrimas. „Visi kas gali dirbti, turi dirbti“, – Skandinavijos socialdemokratų principą priminė G. Paluckas „Miesteliai turi išsaugoti bibliotekas, gydymo įstaigas, nes tai padeda gyvuoti bendruomenėms, o tuo pačiu ir pilietiškumui. Jei mes siekiame tvirtos pilietinės visuomenės, paslaugos, infr ...

Tadas Vinokur. LVŽS ir pažangi politika – misija neįmanoma

“Jeigu vaikšto kaip antis ir kvaksi kaip antis, tai iš tiesų yra antis”. Taigi, jeigu “valstiečių” politika žmonių suvereno, ekonomikos, socialinio teisingumo ir ekologijos klausimais primena politinį oportunizmą, tai ir yra politinis oportunizmas. (t.y. politika, kuria siekiama didžiausios naudos iš aplinkybių, nepaisant savo principų) Jokios išliekamosios, pažangios vertės tokia politika neturi. Sąmoningam Lietuvos rinkėjui lieka viena - išsigryninti tam tikros politinės krypties vertybes ir drąsiai įvardinti tikrąjį pažangios politikos priešininką. O tas priešininkas – Lietuvoje įprastas ideologinis oportunizmas. Jo dėka rinkėjų galvose įsišaknijęs požiūris, kad tarp partijų nėra jokių skirtumų. Šį požiūrį patvirtina naujausios priešrinkiminės apklausos rodančios, kad visos didžiausios Lietuvos partijos praranda žmonių pasitikėjimą. Svarbiausia – kas duoda dau ...

Tomas Katkus. Ar pasitikime žmonėmis?

Reikia pripažinti, kad šiuo metu gyvename laikotarpiu, kuriame itin daug nerimo ir nepasitikėjimo. Tolimesnė mūsų ateitis sunkiai prognozuojama bei labiausiai priklausoma nuo COVID-19 viruso plitimo. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Nepasitikėjimą pabrėžiau ne šiaip sau: mums nuolat nurodinėjama ką ir kaip daryti, nors daugelis dalykų savaime suprantami ir teigiamai priimami visuomenės. Kai kurie nurodymai iššaukia ne tik visuomenės susipriešinimą. Tarpusavyje ginčijasi ir nesutaria centrinė valdžia, beje, mananti esanti vienintelė žinanti ir gebanti reguliuoti mūsų gyvenimus taip, kaip jiems atrodo būtina, tačiau visuomenė nėra avių banda. Pasitikėjimas žmonėmis turi būti vienas svarbiausių faktorių norint eiti gerovės valstybės vizijos link. Tai nėra dar vienas straipsnis apie COVID-19. J ...