G. Paluckas: dėl augančių palūkanų įmokos už būstą augs du kartus

G. Paluckas: dėl augančių palūkanų įmokos už būstą augs du kartus

Centriniams bankams visame pasaulyje didinant palūkanų normas, siekiant užkirsti kelią rekordiniam infliacijos augimui, tokie sprendimai gali lemti dar sudėtingesnę gyventojų finansinę padėtį. Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, jog bus tokių atvejų, kai žmonėms, pasiėmusiems būsto paskolą, mėnesinės įmokos padvigubės. „Pastarąjį dešimtmetį gyvenome su mažomis palūkanomis – Europos centrinis bankas (ECB) jas buvo nustatęs ties 0 proc., o pasiėmus paskolą papildomai mokėdavome 1,5-2 proc., kurios būdavo nustatomos mūsų vietinių bankų. Dabar ECB planuose yra didinti palūkanas iki 5 proc., o tai reiškia, kad būsto palūkanos žmonėms gali didėti iki 7 proc. Tai yra kosminiai pinigai, nes kai kam įmokos dvigubės – jei esi paėmęs paskolą 100 tūkst., tai per metus papildomai sumokėsi 7000 eurų, per mėnesį apie ...

Socialdemokratai biudžetui nepritars: Vyriausybė nesprendžia ilgalaikių problemų, pataikauja gaunantiems didžiausias pajamas

Socialdemokratai biudžetui nepritars: Vyriausybė nesprendžia ilgalaikių problemų, pataikauja gaunantiems didžiausias pajamas

Seimui rengiantis tvirtinti kitų metų biudžeto projektą, opoziciniai socialdemokratai teigia jo nepalaikysiantis, pažymėdami, kad Vyriausybė neatsižvelgė į Socialdemokratų partijos frakcijos siūlymus, kurie leistų didinti mažiausiai ir vidutiniškai uždirbančių žmonių pajamas. Pasak partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, šiuo biudžetu nėra sprendžiamos ilgalaikės valstybės problemos, kurios su kiekviena diena tik aštrėja. Anot socialdemokratų, kitų metų biudžetas galėjo būti socialiai teisingesnis, jeigu Vyriausybė būtų pasirūpinusi, kad parama pasiektų būtent tuos gyventojus, kuriems energijos ir maisto kainos bei infliacija smogė skaudžiausiai. „Pagal socialinio ekonominio vargo indeksą, kuris apskaičiuojamas įvertinus energijos skurdo ir maisto nesaugumo duomenis, Lietuva – ES rekordininkė. Ir tarptautiniai ekspertai, ir Valstybės kontrolė konstatav ...

Socialdemokratai: I. Šimonytės teikiamas biudžetas palankus tiems, kurių pajamos didžiausios

Socialdemokratai: I. Šimonytės teikiamas biudžetas palankus tiems, kurių pajamos didžiausios

Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, socialdemokratai kritikuoja valdančiuosius dėl mėginimų užčiaupti kritiką ir dėl „chroniško vėlavimo“. Anot Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, socialdemokratai negali pritarti Ingridos Šimonytės teikiamam biudžeto projektui dėl esminių, principinių priežasčių. „Siūlomas biudžetas – socialinio neteisingumo ir nelygybės įsikūnijimas. Nors pagalba turėtų pasiekti tuos, kuriems jos reikia, Vyriausybė, lyg keldama puotą maro metu, visiems dalija vienodas kompensacijas“, – pažymi parlamentarė. „Premjerės ir finansų ministrės atsikalbinėjimai, esą jos dabar neturi laiko užsiimti skaičiavimu, kam ir kiek kilovatvalandžių kompensuoti, verčia klausti: o kur jos buvo iki šiol? O gal neturi skaičiavimo mašinėlių?“ – stebisi O. Leiputė. I. Šimonytė yra sakiusi, esą „žmonių, kuriems pa ...

V. Blinkevičiūtė: biudžetas galėtų būti socialiai teisingesnis – kainų šokas žmonėms smogė itin skaudžiai

V. Blinkevičiūtė: biudžetas galėtų būti socialiai teisingesnis – kainų šokas žmonėms smogė itin skaudžiai

Seime prasidedant pirmajam kitų metų valstybės biudžeto svarstymui, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad rekordinės infliacijos metu biudžetas galėtų būti kur kas socialiai teisingesnis. Politikė pabrėžia, kad Lietuvoje turto ir pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), taigi ir milijardinę energetinės krizės padariniams spręsti numatytą paramą galima skirstyti taikliau. „Daugelis tiek tarptautinių, tiek Lietuvos ekspertų pabrėžia, kad numatyti elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmai yra netaiklūs. Nėra vertinama, kiek žmogus gauna pajamų, kiek suvartoja energijos, todėl rėmimo mechanizmą derėtų koreguoti ir atsižvelgti į tas grupes, kurios pažeidžiamos labiausiai. Tokiu atveju ir piniginė parama žmonėms būtų ženklesnė“, – teigia V. Blinkevičiūtė. Pasak LSDP pirmininkės, did ...

Matas Skamarakas. Jaunos šeimos – biurokratų įkaitės

Matas Skamarakas. Jaunos šeimos – biurokratų įkaitės

Daliai pirmąjį būstą įsigyjančių jaunų šeimų valstybė skiria finansinę paskatą. Programa skirta ne tik padėti jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, tačiau mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų, skatinti regionų atsigavimą bei demografiją. Programa, kurios vienas tikslų ir yra sudaryti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, skirta jaunoms šeimoms, kurios abu sutuoktiniai yra iki 36 metų amžiaus arba vienas iš tėvų augina vaiką ir yra iki 36 metų amžiaus. Dažnu atveju būtent jaunų šeimų pajamos yra ženkliai mažesnės, joms sunku sukaupti reikiamą pradinį įnašą būsto kreditui, todėl valstybė šia finansine programa padeda jaunoms šeimoms. Didžiausia kredito suma, nuo kurios skaičiuojasi valstybės subsidija jaunai šeimai – 87 tūkstančiai eurų. Pats būstas gali būti ir brangesnis, tačiau didžiausia subsidija skaičiuojama būtent nuo šios ...

Bankams lyg susitarus didinant paslaugų įkainius - įtarimai suokalbiu

Bankams lyg susitarus didinant paslaugų įkainius – įtarimai suokalbiu

Komerciniams bankams nuo šio mėnesio pradžios padidinus dalies paslaugų įkainius, o tolimesnį augimą planuojant nuo rugsėjo 1 d., opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina Lietuvos banką bei premjerę Ingridą Šimonytę atkreipti dėmesį į įtartiną situaciją bankų sektoriuje. Anot Seimo narės, buvusios finansų ministrės Rasos Budbergytės, Lietuvos bankas ne tik nesugebėjo numatyti kilsiančios milžiniškos infliacijos, bet ir demonstruoja neveiklumą stebėdamas komercinių bankų „įžūlumą bei godumą“. „Lietuvos bankas, tik stebėdamas ir toliau augantį komercinių bankų godumą, jį pateisina. Taip neturėtų būti - Lietuvos bankas yra atsakingas už kredito įstaigų kontrolę, taigi ir vartotojų teisių apsaugą. Jeigu šis klausimas jam nerūpi, kas tuomet turėtų rūpintis gyventojų interesų užtikrinimu? Šiaulių bankas, „Swedbank“, SEB bankai patvirtino, jog nuo ...

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika – mirtis nuo šimto kirčių

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika – mirtis nuo šimto kirčių

2019 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerokai didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Kol ES turėjo pasitenkinti 1,1% vidutiniu BVP augimu, Lietuvos atveju tai siekė 3,9%. Net pasigirdo kalbos apie atgimstantį Baltijos tigrą. Tačiau jei ką ir galime konstatuoti, tai, kad 2020–2022 metai turbūt buvo mažiausiai prognozuojami nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Įvykių buvo tiek, kad jų užtektų bent dešimtmečiui. Tebesitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje galime pasinaudoti amerikiečių mėgstamu posakiu: „The opera ain’t over until the fat lady sings”. Tad įvykiams ir toliau besivystant beprotišku greičiu reikėtų konstatuoti, kur esame šiandien.  Šiandien, palyginus su 2019 metais, visas pasaulis, įskaitant ir Lietuvą, yra gerokai sudetingesnėje situacijoje. Pasirodė ne vienas tyrimas apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos kritimą per COVID-19 pandemi ...

Close