Bankams lyg susitarus didinant paslaugų įkainius - įtarimai suokalbiu

Bankams lyg susitarus didinant paslaugų įkainius – įtarimai suokalbiu

Komerciniams bankams nuo šio mėnesio pradžios padidinus dalies paslaugų įkainius, o tolimesnį augimą planuojant nuo rugsėjo 1 d., opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina Lietuvos banką bei premjerę Ingridą Šimonytę atkreipti dėmesį į įtartiną situaciją bankų sektoriuje. Anot Seimo narės, buvusios finansų ministrės Rasos Budbergytės, Lietuvos bankas ne tik nesugebėjo numatyti kilsiančios milžiniškos infliacijos, bet ir demonstruoja neveiklumą stebėdamas komercinių bankų „įžūlumą bei godumą“. „Lietuvos bankas, tik stebėdamas ir toliau augantį komercinių bankų godumą, jį pateisina. Taip neturėtų būti - Lietuvos bankas yra atsakingas už kredito įstaigų kontrolę, taigi ir vartotojų teisių apsaugą. Jeigu šis klausimas jam nerūpi, kas tuomet turėtų rūpintis gyventojų interesų užtikrinimu? Šiaulių bankas, „Swedbank“, SEB bankai patvirtino, jog nuo ...

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika – mirtis nuo šimto kirčių

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika – mirtis nuo šimto kirčių

2019 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerokai didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Kol ES turėjo pasitenkinti 1,1% vidutiniu BVP augimu, Lietuvos atveju tai siekė 3,9%. Net pasigirdo kalbos apie atgimstantį Baltijos tigrą. Tačiau jei ką ir galime konstatuoti, tai, kad 2020–2022 metai turbūt buvo mažiausiai prognozuojami nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Įvykių buvo tiek, kad jų užtektų bent dešimtmečiui. Tebesitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje galime pasinaudoti amerikiečių mėgstamu posakiu: „The opera ain’t over until the fat lady sings”. Tad įvykiams ir toliau besivystant beprotišku greičiu reikėtų konstatuoti, kur esame šiandien.  Šiandien, palyginus su 2019 metais, visas pasaulis, įskaitant ir Lietuvą, yra gerokai sudetingesnėje situacijoje. Pasirodė ne vienas tyrimas apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos kritimą per COVID-19 pandemi ...

Julius Sabatauskas. Infliacija ryja ne tik gyventojų pajamas, bet ir santaupas. Kodėl tyli valdantieji?

Julius Sabatauskas. Infliacija ryja ne tik gyventojų pajamas, bet ir santaupas. Kodėl tyli valdantieji?

Paskelbti sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad dabartiniais valdančiaisiais nusivilia vis daugiau gyventojų. „Vilmorus“ duomenimis, jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už tris dabar valdančias partijas balsuotų apie 20 procentų rinkėjų, o už tris stipriausią palaikymą turinčias opozicines partijas – 32,8 procento rinkėjų arba daugiau nei pusantro karto daugiau nei už valdančiuosius. Sociologų įžvalgos tiesiogiai parodo, kaip konservatorių-liberalų valdžios sprendimai atliepia žmonių lūkesčius. Akivaizdu, kad valdantieji atitolę nuo visuomenės realijų ir poreikių, o savo sprendimus dėlioja pagal savo matymą ir interesus. Todėl jiems atrodo nesuprantama, kaip galima nesidžiaugti pasienyje augančia Didžiąja Bilotaitės siena, apribotu importu, reeksportuojamų krovinių triukšmo nebetrikdoma klaipėdiečių ramybe bei gyventojų taupomu iškastiniu kuru. Tuo ...

Vyriausybės pasyvumas dėl degalų kainų lems ilgalaikę žalą ir biudžetui, ir žmonėms

Vyriausybės pasyvumas dėl degalų kainų lems ilgalaikę žalą ir biudžetui, ir žmonėms

Lenkijai įvedus vadinamąjį antiinfliacinį skydą, t. y. sumažinus akcizą ir PVM kurui, degalų kainos šioje kaimyninėje šalyje smarkiai atpigo. Degalinės Lietuvoje praneša apie staiga sumenkusias kuro pylimo apyvartas. „Degalinės virsta užkandinėmis – vairuotojai čia užsuka pasistiprinti pakeliui į „lenkišką rojų“. Šis procesas turės ilgalaikių sunkių pasekmių Lietuvos biudžetui. Lietuvos degalinės nebetraukia ir tranzitu važiuojančių vežėjų. Turime suprasti, kad tai nėra tik laikina „krizelė“. Lenkijos degalinės dalina vežėjams lojalumo korteles, kad kuro pylimasis Lenkijoje taptų ilgalaikiu įpročiu. Taigi ir situacijai pasikeitus vežėjai nesugrįš į Lietuvos degalines“, – įspėja socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas. „Gal šiuo metu mūsų valdžiai, kaip sakoma „ne tas galvoj“, bet pasyvumas, kurį demonstruoja dabartiniai valdantieji kainų kl ...

R. Budbergytė A. Armonaitę kaltina neveiklumu: ministrė tik tingiai stebi, kaip žlunga eksportas

R. Budbergytė A. Armonaitę kaltina neveiklumu: ministrė tik tingiai stebi, kaip žlunga eksportas

Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) ragina kuo greičiau parengti naują eksporto strategiją, nes verslams lig šiol neaišku, ką planuoja Vyriausybė, Lietuvai netekus Kinijos ir kitų rinkų. R. Budbergytė sako, kad EIM iki šiol oficialiai skelbia, kad Kinija – „didžiausią eksporto potencialą" Lietuvai turinti rinka. Parlamentarė kritikuoja EIM vadovaujančią Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę dėl to, kad ši ir jai pavaldžios ministerijos įstaigos „atsisako veikti". „EIM interneto svetainėje iki šiol kabo pageltusios Lietuvos eksporto plėtros 2014-2020 gairės, kuriose Kinija įvardijama kaip viena iš „didžiausią eksporto potencialą" turinti tikslinė rinka. Akivaizdu, kad ši Vyriausybė dar nesureagavo į dėl Pekino suvaržymų atsiradusius dramatiškus pokyčius. Ir, atrodo, nežada to daryti: susitikime ...

Socialdemokratai A. Armonaitę kaltina neveiklumu ir reikalauja apskaičiuoti, kiek kainuos Lietuvos konfliktas su Kinija

Socialdemokratai A. Armonaitę kaltina neveiklumu ir reikalauja apskaičiuoti, kiek kainuos Lietuvos konfliktas su Kinija

Lietuvos ir Kinijos konfliktui tebesitęsiant, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Lietuvos banką (LB) reikalaudama paskelbti, kokias priemones numatyta taikyti nukentėjusioms įmonėms bei kaip LB modeliavo galimus prekybos su Kinija sutrikimus. LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sako, jog pagrindinis kreipimosi tikslas yra paskatinti A. Armonaitės vadovaujamą ministeriją pradėti dirbti savo darbą. Anot jo, į konfliktą buvo įsivelta „visiškai neapmasčius veiksmų pasekmių ir jų poveikio ne tik mūsų, bet ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių prekybai." „Akivaizdu, jog A. Armonaitė ir jos vadovaujama ministerija lig šiol neturi jokios informacijos apie tai, kaip, kokiu būdu ir kokie sektoriai bus paveikti. Ministrė ir ministerija nedirba savo darbo. O LB sausio viduryje pateikti skaič ...

Lukas Tamulynas. Ilga ir brangi Lietuvos žiema

Lukas Tamulynas. Ilga ir brangi Lietuvos žiema

Jau kurį laiką vidaus politika sulaukia mažiau susidomėjimo nei užsienio reikalai. Retai taip nutinka, tačiau garsiai aidint karo būgnams ir plintant parako kvapui, senasis žemynas lėtai bunda iš taikos miego. Ne veltui tokio atgarsio sulaukė nuostabi Norberto Černiausko knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Tačiau net ir matant aiškias paraleles tarp istorinių įvykių ir šių dienų realijų, galvoti, kad ši žiema Lietuvai yra paskutinė, būtų pernelyg pesimistiška. Dabartinė padėtis, lyginant su praeitimi, gerokai skiriasi tarptautinėje arenoje. Nepaisant Lietuvos užsienio politikoje pirmą kartą per 30 metų tvyrančios nemokšiškumo ir pasimetimo dvasios, esame ir NATO, ir ES nariais. To nepakeis pačių į ratus kišamos lazdos užsienio politikoje, nesitariant nei su tarptautiniais partneriais, nei su parlamentine opozicija. Žvangant ginklams, svarbu ne tik užsitik ...

Close