Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąvartynus arba būdavo deginamos. Priėmus šias taisykles tikimasi, kad nemaža jų dalis bus perdirbama ir įvairių naujų produktų pagalba bus naudojama toliau, o kita dalis tinkamų naudoti batų ir rūbų tiesiog suras naujus savo šeimininkus. Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje per metus surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau realybėje šie skaičiai gali būti kur kas didesni. Gerėjant ekonominei ...

Europos Parlamento socialdemokratai reikalauja ambicingos ES sveikatos programos

Europos Parlamento socialdemokratai reikalauja ambicingos ES sveikatos programos

Europai kovojant su antrąja COVID-19 pandemijos banga, Europos Parlamento (EP) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas šią savaitę balsavo už ambicingą ir savarankišką sveikatos programą 2021–2027 ES biudžete. Vadinamąją „EU4Health“ programą sudarytų 9,4 mlrd. eur. Socialistams ir demokratams (S&D) tai yra didelis žingsnis link Europos sveikatos sąjungos, kurią jie pasiūlė dar gegužę atsakydami į „COVID-19“ sukeltas grėsmes. Turėdama 9,4 mlrd. eur biudžetą, remiamą EP narių, „EU4Health“ programa padidintų ES pasirengimą didelėms tarpvalstybinėms sveikatos grėsmėms, sustiprintų sveikatos sistemas kovojant su epidemijomis, taip pat padėtų spręsti ilgalaikius sveikatos apsaugos sistemų iššūkius. Programa taip pat padėtų sumažinti nelygybę sveikatos srityje ir užtikrinti visiems prieinamą ir kokybišką sveikatos apsaugą. Europos Vadovų taryba, ...

Juozas Olekas. Negalime nuleisti rankų - COVID-19 vis dar čia

Juozas Olekas. Negalime nuleisti rankų – COVID-19 vis dar čia

Kaip ilgametis medicinos bendruomenės narys, pernai pradėjęs dirbti Europos Parlamente, iškart įsitraukiau į su sveikata susijusius klausimus. Tiesą sakant, pirmasis seminaras, kurį organizavau, būdamas Europos Parlamento nariu, buvo apie „Sveikesnę gerovės visuomenę“, kuriame aptarėme daugiasektorinį požiūrį ir į žmones orientuotas sveikatos paslaugas, susijusias su ŽIV, tuberkulioze ir lytiniu keliu plintančiomis užkrečiamomis ligomis. Nuo seminaro prabėgo vieneri metai, o sveikatos sektoriuje daug kas pasikeitė. Deja, šie pokyčiai sukėlė tik dar didesnius iššūkius kovoje su retomis, lėtinėmis ir užkrečiamosiomis ligomis. Pacientams teikiamų paslaugų kokybė taip pat pablogėjo, prieinamumas tapo sunkesnis, o kai kuriose ES valstybėse narėse ar regionuose sveikatos paslaugos tapo beveik nepasiekiamos tūkstančiams žmonių, kuriems jų labiausiai reikia. Lietuvoje ...

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Spalio 3-iąją vokiečiai atšventė Vokietijos vienybės dieną. Prieš 30 metų laisvos rinkos ekonomika ir išmintinga socialine politika grįsta Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) susijungė su   totalitarinio pobūdžio socializmą kūrusia Vokietijos Demokratine Respublika (VDR). Už pirmosios stovėjo Vakarų pasaulis su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje, už antrosios – ekonomiškai žlunganti Sovietų Sąjunga. Prie 66 mln. vakarų vokiečių prisijungė apie 16 mln. rytų vokiečių ir daugiau kaip 15 mln. viršijo antros pagal dydį ES šalies – Prancūzijos – gyventojų skaičių. Prancūzijos prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje metu daug kalbėta apie Prancūzijos lyderystę Europoje. Tačiau Prancūzija, nors ir vienintelė iš ES šalių turinti branduolinį ginklą, bet gyventojų skaičiumi gerokai mažesnė ir ekonominiu požiūriu gerokai silpnesnė už Vokietiją, kažin ar gali tapti ES lyde ...

Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų

Buvęs eurokomisaras V. Andriukaitis: kyla grėsmė, kad savivaldybės negalės įsisavinti ES Žaliojo susitarimo lėšų

Šeštadienį vyksta Europos Parlamento nario Juozo Oleko organizuojama konferencija „Regionų plėtojimas, savivaldybių stiprinimas ir seniūnijų savarankiškumas“. Jos metu įvairūs specialistai diskutuoja apie socialdemokratinę Lietuvos perspektyvą regionų, savivaldybių ir seniūnijų plėtojimosi kontekste. Pasak buvusio Europos Komisijos nario ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialiojo pasiuntinio Europai Vytenio Povilo Andriukaičio Lietuvos Konstitucijoje įteisintas savivaldos modelis yra netinkamas ir pasenęs, o Europos Sąjungai pradedant įgyvendinti naująjį Žaliąjį susitarimą jau kitąmet, Lietuvos savivaldybės susidurs su teisinėmis problemomis, negalėdamos savarankiškai dalyvauti procesuose, įsisavinti lėšas ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. „Mes turime vienos pakopos savivaldą, savivaldybių tarybos yra kompetentingos tik, pagal Konstituciją, spr ...

J. Olekas pasirašė kreipimąsi dėl galimo ES – JK išstojimo susitarimo pažeidimo

J. Olekas pasirašė kreipimąsi dėl galimo ES – JK išstojimo susitarimo pažeidimo

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Jungtinė Karalystė artimiausiomis dienomis ruošiasi pateikti vidaus rinkos įstatymo projektą, kuris reikštų tam tikrų Protokolo dėl Airijos / Šiaurės Airijos sąlygų nepaisymą. Svarbi išstojimo susitarimo, pasirašyto praėjusiais metais, dalis numato, jog Šiaurės Airija liktų Europos Sąjungos bendrosios rinkos dalimi, taip nesukuriant rinkos sienos tarp Airijos bei Šiaurės Airijos, t. y. toliau leidžiant laisvą judėjimą tarp Europos Sąjungos ir Šiaurės Airijos. „Financial Times“ paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad Jungtinė Karalystė planuoja priimti teisės aktus, kurie nepaisytų šio susitarimo ir skirtų valstybės dotacijas rinkai, įskaitant ir Šiaurės Airiją, taip pat, nesukurtų reikalingų pasienio patikrų tarp Šiaurės Airijos bei Didžiosios Britanijos. Šis Jungtinės Karalystės žingsnis reikštų, jog prekės laisvai galėtų ju ...

Socialdemokratai siekia mažinti siūlomas išmokų ūkininkams lubas: kol kas lobsta didžiausieji

Socialdemokratai siekia mažinti siūlomas išmokų ūkininkams lubas: kol kas lobsta didžiausieji

Kilus diskusijai, kokios turėtų būti tiesioginių išmokų ūkininkams lubos, socialdemokratai laikosi pozicijos, kad jos turėtų siekti 60 tūkstančių eurų. Siūloma 100 tūkstančių eurų riba, socialdemokratų vertinimu, nekeistų situacijos, kai didžiąją paramos dalį gauna stambieji ūkiai. „Situacija, kai penki procentai stambiausių ūkių gauna pusę visų Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų – neteisinga ir ydinga. Tik apribojus paramos dydžius būtų galima tolygiau paskirstyti paramą ir padėti rinkoje dalyvauti vidutiniams, smulkesniems, šeimos ūkiams, o stambiųjų ūkių konkurencingumo tai nesumažintų", - sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratai, siekdami mažesnių išmokų žemdirbiams lubų, remiasi regioninės politikos principais. Plėtra regionuose įmanoma tik sudarant sąlygas sėkmingai dirbti  smulkesniems, vidutiniams bei šeimų ū ...

Close