Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos pagalba?

Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos pagalba?

Europos Parlamentas priėmė daug sprendimų, kurių žinia labai aiški: ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, sulauks milijonų ir milijardų kovoti su pandemija ir ekonominės krizės pasekmėmis. Europos Parlamentas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą šiai finansinei ir materialinei paramai. Taip, Europos Parlamentas dirba. Nuotoliniu būdu. Vyksta ir posėdžiai, ir balsavimai. Ištuštėję Europos Parlamento pastatai ir ištekliai naudojami kovai su koronavirusu. Svarbiausia, pasitelkus ES paramą, o ji tikrai yra ir bus, tinkamai finansuoti žmonių socialinę apsaugą, kuriai mes skiriame beveik du kartus mažiau lėšų nuo savo BVP nei ES vidurkis. Vienas iš Strasbūre esančių parlamento pastatų paverstas testavimo dėl koronaviruso centru. Briuselyje Europos Parlamento virtuvė kasdien tiekia tūkstančius maisto porcijų medikams ir benamiams, kuriems pandemijos laikotarpiu užleis ...

V. Blinkevičiūtė: valstybės pagalba žmonėms turi būti ženklesnė

V. Blinkevičiūtė: valstybės pagalba žmonėms turi būti ženklesnė

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė laikosi nuomonės, kad valstybės vaidmuo per koronaviruso krizę turėtų būti didesnis, o pagalba žmonėms – ženklesnė. Socialdemokratė siūlo skirti didesnes išmokas tiems, kurie karantino metu nukentėjo labiausiai. „Valstybei tenka didžiulis, esminis, svarbiausias vaidmuo. Dabar, kai iš esmės vyksta karas, nemažos dalies ir verslininkų, ir darbuotojų, ir nedirbančiųjų akys nukrypo į valstybę: kaip, kokią pagalbą ji skirs? Panašius planus padėti verslui ir gyventojams taiko visos ES valstybės. Problema ta, kad Lietuva vėlavo su realiais veiksmais“, - teigia Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja. Jeigu savarankiškai dirbantiems siūloma parama būtų ženklesnė, galima būtų nebeieškoti sprendimo dėl vadinamųjų „nuomos atostogų“. Dalį pinigų žmonės taupiai naudotų vartojimui, o dalį išmokos – nuomai apmokėti. V. Bli ...

J. Olekas apie mobilumo paketą: „Atsakykite, ar dažnai miegate savo darbo vietoje?”

J. Olekas apie mobilumo paketą: „Atsakykite, ar dažnai miegate savo darbo vietoje?”

Transporto sektorius Lietuvai yra ypatingai svarbus, jis Lietuvoje sukuria 13% šalies BVP – pusė šio skaičiaus tenka krovininiam kelių transportui. Šiuo metu mūsų vairuotojai susiduria su ypatingu iššūkiu – net ir COVID-19 metu, kuomet Europoje vyrauja karantinas, tolimųjų reisų vairuotojai ir toliau atlieka savo darbą, rizikuodami asmenine ir artimųjų sveikata. Artimiausiu metu Europos Parlamente turime balsuoti dėl Europos mobilumo paketo, kuris įvairiose šalyse sulaukė skirtingų nuomonių – taip pat ir Lietuvoje. Deja, ilgametėje diskusijoje dėl mobilumo paketo Lietuva neišreiškė palaikymo vairuotojams, kurių interesus šis paketas apsaugos. Kodėl? Ar pikta dėl to, kad vairuotojams siekiama užtikrinti padorias darbo sąlygas? Ar dėl to, kad norima pažaboti verslo godumą, gyvą samdomų darbuotojų sąskaita? O galiausiai, vairuotojų profesinių sąjungų prašymams paskend ...

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas. 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas. 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

COVID-19 atvejų statistika beveik 8 milijardams planetos žmonių šios dienos rytui – iš viso 723 594 nustatytų atvejų. Mirė 33 998 žmonės, o pasveikusiųjų – 151 824*. Pandemijos skaičiai valstybėse svyruoja ženkliai: nuo pavienių atvejų – iki bendruomenes apėmusių kylančių užsikrėtimo bangų. Pagal nustatytus atvejus, daugiausia atvejų JAV – 142 735, po to seka Italija (97 689), Kinija (81 470), Ispanija (80 110), Vokietija (62 435). Mirčių skaičius didžiausias Italijoje (10 779), Vokietijoje – 541 mirtys. Statistika sausa, neįtraukianti ir nenustatytų atvejų, kurie leidžia manyti, jog užsikrėtusiųjų yra daugiau pasaulyje nei dabartinis 0,5 mln. žmonių skaičius. Nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama turint tik vienintelį tikslą – ...

EP narys J. Olekas: „Turime suvokti, kad grėsmė visuomenės sveikatai yra ekstremali situacija”

EP narys J. Olekas: „Turime suvokti, kad grėsmė visuomenės sveikatai yra ekstremali situacija”

Europos Parlamentas neeilinėje plenarinėje sesijoje balsuoja dėl ES solidarumo fondo taikymo srities išplėtimo, kad ji apimtų kritines visuomenės sveikatos situacijas. Iniciatyva ir veiksmas yra sveikinti, bet Komisija į visuomenės sveikatos apsaugą reaguoti visa apimtimi turėjo daug anksčiau, teigia europarlamentaras Juozas Olekas. Europoje imantis suderinto atsako į COVID-19 protrūkį, Europos Komisija pasiūlė įtraukti visuomenės sveikatos krizes į ekstremalių situacijų sąrašą, kuriose galima pasitelkti ES solidarumo fondą (ESSF). Visuomenės sveikatos politika nebegali būti suvokiama ir įgyvendinama tik kaip gydymas. „Ekstremalios situacijos yra ne tik žemės drebėjimai bei kitos gamtinės nelaimės, bet ir pavojus visuomenės sveikatai. Manau, kad Komisija veiksmų turėjo imtis anksčiau, išnaudodama visas Lisabonos sutarties galimybes traktuoti sveikatos apsaugą p ...

J. Olekas: COVID-19 – iššūkis ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai

J. Olekas: COVID-19 – iššūkis ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai

Praėjus 4 mėnesiams nuo pasaulyje prasidėjusio koronaviruso, Europoje, pasak mokslininkų, virusui dar nepasiekus aukščiausio taško, turime mokytis iš kitų šalių ir išvengti kartoti tas pačias klaidas. Nuo protrūkio pradžios pasaulyje buvo patvirtinta daugiau nei 340 tūkstančių. atvejų, o mirčių skaičius siekia beveik 15 tūkstančių. Dauguma atvejų fiksuojami už Kinijos ribų, o virusas išplito daugiau nei 100 kitų šalių. Mokslininkai teigia, kad viruso plitimas ir epidemija, geriausiu atveju, sulėtėti turėtų šių metų rugpjūtį. Būtent dėl to, šiuo metu Europos vyriausybių tikslas turi būti užtikrinti ne tik ekstremalias sveikatos apsaugos priemones visiems gyventojams, bet ir darbuotojų teises, sukurti atitinkamas sąlygas izoliuoti save. Svarbu pastebėti ir tendencijas, kurias seka pasaulis – COVID-19 plitimas skirtingose šalyse yra labai panašus. Galiausiai – nors ir ...

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: jau 9, tik 9 ar tiesiog 9

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: jau 9, tik 9 ar tiesiog 9

K​ovo 15-oji diena. Sekmadienio rytas, atsitiktinis pokalbis su vienu suaugusiu vilniečiu prie parduotuvės. „Baisu, daktare, plinta virusas, šienauja vyresnius žmones!”. Klausau įdėmiai, o jis pabrėžia: „Žinote, jau 9 atvejai Lietuvoje!” Mat visai neseniai žiniasklaidoje pasirodė tas „JAU...” O pašnekovas toliau tęsia: „Kasdien vis apie naujus atvejus praneša, baisu, kas bus?”. Bandau pakreipti pokalbį racionalumo linkme, tačiau ne iš karto pavyksta. Atrodo, baimė ir panika savo daro. Bet daro savo ji visur – ir Italijoje, ir JAV, ir UK! Daug televizijose vaizdų iš tų šalių supermarketų – eilės ilgos, lentynos tuščios! Pas mus ta panika gal jau kiek mažesnė, bet pranešimas apie „jau” nustatytus ar „jau vėl nuostatomis” atvejus ir be detalesnės informacijos esant dar nedideliam atvejų skaičiui įvesta dviejų savaičių karantiną žmonių baimės jausmą, atrodo, vėl padi ...

Close