ekonomika Archives - Page 4 of 4

J. Olekas, A. Sysas. Valstybės parama turi būti vienoda visiems ir pasiekti gyventojus laiku

Dėl COVID-19 pandemijos pasaulį užgriuvusios problemos privertė daugumos šalių vyriausybes bent jau laikinai atsisakyti nuostatos, kad rinka puikiai sprendžia visus gyvenimo klausimus, kad valstybė, geriausiu atveju, reikalinga tik verslui aptarnauti. Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų Europos bei pasaulio valstybių, reikia atsiminti, kad: Verslas gerai susitvarko su kasdienėmis problemomis, bet jam nepakeliami strateginių rezervų sudarymo bei veiklos koordinavimo valstybių lygmeniu dalykai; Verslas, kuris daro tai, ką jam diktuoja doleris arba euras, gali pasirūpinti turtingaisiais, bet negali užtikrinti pagalbos visiems gyventojams. Nuo infekcinių susirgimų, negydant nepasiturinčiųjų, turtingųjų susirgimai yra neišvengiami; Krizės sąlygomis vyriausybės privalo spręsti, kurios veiklos sritys yra gyvybiškai būtinos ir turi būti visokeriopai palaikomos, o ...

Lukas Tamulynas. Puota maro metu arba demokratija pralaimi

Jau kelis metus be perstojo buvo kalbama apie krizę. Taip jau yra, kad moderni ekonomika turi ciklus ir po augimo ateina stagnacija. Buvo kalbama, kad 2020 metų pabaigoje, 2021 metų pradžioje, ekonomika nesustos, tačiau sulėtės. Nebuvo net minčių apie 2008 metų finansų rinkos griūtį ar dar daugiau - 1929 metų Didžiąją depresiją. Tačiau ko nei ekonomistai, nei valstybių vadovai negalėjo išpranašauti, tai mėnesio ar daugiau visiško užsidarymo: ne tik verslų, tačiau ir žmonių izoliacija. Tai tapo visiška terra nova visam pasauliui. COVID – 19 pradžioje sukėlęs vis dar tebesiaučiančią pandemiją, dabar jau aiškiai grasina ir viso pasaulio finansų sektoriui – paradoksas, paklausa dar ką tik buvo, pasiūla tikrai būtų, tačiau sveikata neleidžia. Ir kol gydytojai kovoja dėl kiekvieno iš mūsų gyvybės, kol ekonomika bando rasti būdų išgyventi, mes turime ir trečią auką, tiesa ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Dabar turime laikytis kietai. Ir toliau – tik kietai. Kalbu ne tik apie vis didėjantį Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą socialdemokratais. Kalbu apie gerovės valstybės kūrimą. Toks yra mūsų, socialdemokratų, tikslas. Per rinkimus Prezidentas teigė, kad gerovės valstybė yra tokia, kurioje nereikia spygliuotomis, aukštomis tvoromis apsistatyti turtingiesiems nuo skurdžiau gyvenančiųjų. Nesiginčysiu: valstybėje, kurioje didelė atskirtis bei nelygybė, ir turtuoliai verkia. Vis dėlto mums, socialdemokratams, yra ir bus svarbiau vargstančiųjų ašaros. Būtent dėl vargingai gyvenančiųjų, mažiau galimybių turinčiųjų, tikiu, pirmiausia juk ir iškeltas šis tikslas. Laukia nuožmi kova. Savaime tai neįvyks. Kokių sprendimų reikia? Kodėl mažieji moka daugiau? Jei norime išties sukurti gerovę, reikia radikalių, o ne kosmetinių ar net visuomenę apgaunančių sprendimų. Pirmiausia, ...

Rasa Budbergytė. Už vartų – recesija ar tik ekonomikos lėtėjimas?

Nors dar pavasarį bankų ekonomistai įvertinę Lietuvos struktūrinius makroekonominius rodiklius neskambino pavojaus varpais, jau kurį laiką tarptautinės institucijos, žiniasklaida siunčia aliarmo signalus apie pasaulinį ekonomikos lėtėjimą. Apdairūs investuotojai investuoja į mažiau rizikingas sritis ar turtą. Tarptautinis valiutos fondas gi jau senokai sumažino savo prognozę pasaulio ekonomikos augimui iki žemiausios ribos nuo pat 2009 metų. Euro zonos ekonomikos metinis augimas juda lėčiausiai nuo 2013 m. Didžiausia ES rinkos Vokietijos ekonomika kenčia nuo nesibaigiančio JAV ir Kinijos prekybos karo bei „Brexit“ nežinomybės. Prie techninės recesijos priartėjo ir Jungtinės Karalystės ekonomika. Apie galimus sukrėtimus prašneko ir Lietuvos bankas perspėdamas, kad būtina nuosekliai laikytis atsakingos fiskalinės politikos. Tai reiškia, kad būtina kaupti fina ...

Socialdemokratinė vizija Lietuvai iki 2024 metų: pirmasis svarstymas

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradeda visą mėnesį truksiančius viešus Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų svarstymus. Jų metu LSDP atstovai ir sričių ekspertai pristatys siūlomą naują socialinį-ekonominį modelį Lietuvai, diskutuos dėl pagrindinių siūlymų. „Mūsų šalies ekonomika auga, tačiau daugelio žmonių gerovė – ne. Pajamų ir galimybių nelygybė dalija Lietuvą. Pristatysime alternatyvą Lietuvai, kuri keistų pagrindinę diskusijų kryptį apie tai, kokia yra valstybės paskirtis. Valstybės turtėjimas negali būti savitikslis. Valstybės turtėjimas turi būti nukreiptas ir matuojamas pagal tai, kiek jis sukuria galimybių“, – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Ne bendrasis vidaus produktas (BVP), o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji šalies pažangos rodikliai. Išsilavinę, kūrybingi ir ateit ...

G. Paluckas: „valstiečių“ autoritarinės užmačios stiprėja

„Valstiečių“ ir žaliųjų partijos atstovų bandymai riboti prieigą prie duomenų žiniasklaidai, sumanymai keisti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį – ne atsitiktinumas. Tokie valdančiųjų veiksmai rodo autoritarines užmačias, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Apie valdančiųjų mėginimus varžyti žodžio laisvę, kištis į nacionalinio transliuotojo kontrolę G. Paluckas kalbėjo LSDP tarybos posėdyje. Jis priminė kelis pastaruosius „valstiečių“ sprendimus. Pavyzdžiui, nebeteikti neatlygintinai žurnalistams Registrų centro informacijos, siūlymus Seime keisti Lietuvos radijo ir televizijos valdymą. Anot G. Palucko, LRT veiklą tiriančios Seimo komisijos išvados – politinės. „Daugelis tai nurašo atsitiktinumui, techniniams dalykams. Tačiau tai tampa tendencija. Valdantieji tai neigia, bet tokios tendencijos labai aiškiai ...

Rasa Budbergytė. Kol vyriausybė darbdavių pusėje – nebus sutarimo dėl minimalios algos

Minimali mėnesinė alga (MMA) užstrigo Trišalės tarybos ginčuose. Vyriausybė, profsąjungos ir darbdaviai niekaip nesuderina pozicijų. Trišalė taryba nesugeba pasiekti sutarimo tarp darbdavių ir darbuotojų, nes prarasta pusiausvyra tarp šių organizacijų. Turime pripažinti vieną paprastą dalyką – Vyriausybė yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, todėl tikėtis, kad Trišalės tarybos rėmuose vyriausybės atstovai bus dirbančiųjų pusėje – naivu. Didelė dalis valstybės tarnautojų, kultūros darbuotojų, pedagogų, medikų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų uždirba minimalų arba tik nedaug didesnį nei minimalų atlyginimą. Bet koks minimalaus atlyginimo kėlimas apnuogina realybę – Valstybė pati žmones stumia į skurdą nesugebėdama mokėti oraus atlygio. Verslas jau seniai suprato, kad, jeigu nemokės didesnių atlyginimų – neturės darbuotojų. Jau dabar pastebimas kvalifikuot ...