Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Lietuvos lenkai yra didžiausia Lietuvos tautinė mažuma, turinti politinę partiją, kuri yra valdžioje keliuose rajonuose, o šiuo metu yra neformali valdančiosios daugumos dalyvė. Lenkija yra Lietuvos strateginė partnerė. Todėl, tikriausiai, lenkai yra vienintelė tautinė mažuma Lietuvoje, kuri turi tam tikrą įtaką Lietuvos nacionalinei darbotvarkei ir būtent jos reikalavimai formuoja bendrą diskusijos apie tautinių mažumų teises Lietuvoje kontekstą. Nedažnai į jos politinių lyderių teikiamus pasiūlymus atsižvelgiama, tačiau jų neįmanoma nepastebėti. Labai dažnai, apie juos diskutuojant, bandoma pabrėžti, kad tai „ne visų Lietuvos lenkų norai“ arba kad iš tikrųjų Lietuvos lenkai nori visiškai ko kito, negu nurodo politikai ar žiniasklaida. Todėl norėčiau pabandyti atsakyti į klausimą: ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai? Jeigu turėčiau atsakyti vienu žodžiu, pasakyčiau ...

Raminta Popovienė. Negalią turinčios moterys – atskirtos ir atstumtos

Raminta Popovienė. Negalią turinčios moterys – atskirtos ir atstumtos

Kalbant apie moterų padėtį Lietuvoje, viena pažeidžiamiausių grupių – negalią turinčios moterys. Dažnai pasidžiaugiame ir didžiuojamės, kai tokios moterys tampa čempionėmis, jos geba pasiekti, atrodytų, neįmanomų aukštumų sporto, meno, verslo srityse. Tačiau aišku viena: joms siekti profesinės ir asmeninės laimės yra ypač sunku ir sudėtinga. Neįgalios moterys – viena labiausiai diskriminuojamų grupių Lietuvoje. Jolanta Beresnevičienė – nuostabi moteris, vadovaujanti Kauno krašto neįgaliųjų draugijai, patraukusi ir sužavėjusi savo regiono žmones taip, kad net pateko tarp šešių nominančių Metų kaunietės rinkimuose. Vis dėlto, finalinio apdovanojimų renginio scena buvo visiškai nepritaikyta dalyvei, turinčiai judėjimo negalią, nors organizatoriai apie Jolantos negalią žinojo iš anksto. Renginio metu nuspręsta Jolantą ant scenos užnešti. Moteris nesutiko, jai toks eksp ...

Justas Pankauskas. „Valstiečiai“ įtvirtino šeimų diskriminaciją ir surūšiavo savivaldybes

Justas Pankauskas. „Valstiečiai“ įtvirtino šeimų diskriminaciją ir surūšiavo savivaldybes

Viena iš trijų idėjų Lietuvai – valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakinga už tai, kad būtų pašalintos bet kokios diskriminacijos apraiškos. Tačiau naujai priimtame Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme įtvirtinama diskriminacija jaunoms šeimoms. Maža to, ir įtampa tarp savivaldybių. Nauja tvarka nustato, kad jauna šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų, galės gauti paramą būstui įsigyti. Tačiau įvesta begalė apribojimų. Kai kurie jų ne tik diskriminaciniai, bet ir kelia abejonių, ar atitinka Konstituciją. Valdančiųjų reforma primena pirma arklio pastatytą vežimą. Mat „valstiečiai“ nusprendė, kad p ...

Close