Antanas Smetona Archives

Dėl grubios klaidos vadovėlyje vaikams – kreipimasis į ministeriją: faktai apie Smetoną yra iškraipyti

Pasirodžius informacijai, jog 2016 metais išleistame 4 klasės matematikos vadovėlyje skelbiami tikrovės neatitinkantys faktai apie perversmo būdu prezidento postą 1926 metais užėmusį Antaną Smetoną, socialdemokratai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Ministerija raginama atsakyti, kaip tokios mokymosi priemonės patvirtinamos, taip pat – ar šis vadovėlis vis dar naudojamas ugdymo procese. Arkadijaus Kiseliovo ir Danutės Kiseliovos sudarytame vadovėlyje pateikiamas uždavinys, kurio sąlygoje skelbiama tokia tezė: „1926 m. buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona". Taip pat priduriama: „Praėjus 83 metams, vyko septintojo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Juose šalies vadove išrinkta Dalia Grybauskaitė." Į netikslius istorinius faktus dėmesį atkreipęs Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Vytenis Andriukaiti ...

Svetlana Grigorian. Ar Palangai reikia Vilniui netikusio paminklo?

Buvusios, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos, Vyriausybės iniciatyva dar praėjusiais metais įvyko konkursas prezidento Antano Smetonos paminklo statybai Vilniaus mieste. Sudaryta paminklo A. Smetonai komisija iš septynių konkurso dalyvių išrinko laimėtoją, Vyriausybė paminklo statybai paskyrė 250 tūkstančių eurų, tačiau pasipriešinus Vilniaus miesto savivaldybei, paminklo statybos Vilniuje taip ir neprasidėjo. Vilniaus miesto savivaldybė sureagavo į Vyriausybės iniciatyvą ir pasipiktino, kad į sudarytą paminklo prezidento A. Smetonai statybos komisiją nebuvo įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl paminklo A. Smetonai net priėmė rezoliuciją, kuria sakoma, kad laimėtoju paskelbtas paminklo projektas nėra tinkamas, todėl prašoma skelbti naują konkursą, o į komisiją įtraukti savivaldybės atstovus. Savivaldybei iš esmės ...

Vytautas Plečkaitis. Prieš 80 metų mus okupavo. Kodėl nesipriešinome?

Prieš 80 metų, birželio 15 d., SSRS okupavo Lietuvą. Kitą dieną Raudonoji armija įžengė į Estiją, o birželio 17 d. buvo okupuota Latvija. Per pusantro mėnesio, panaudojant SSRS prievartos ir jėgos struktūras ir vietinius kolaborantus, Baltijos valstybės buvo inkorporuotos į SSRS. Kiekviena iš šalių turėjo savo pasiteisinimus nesipriešinti. Pirmiausia tai buvo susiję su grėsmėmis iš rytų ir vakarų. Agresyvi totalitarinių kaimyninių valstybių – nacių Vokietijos ir bolševikinės SSRS – politika atvedė prie Molotovo – Ribentropo pakto su slaptais protokolais sudarymo. Šiuo paktu buvo pasidalinta įtakos sferomis, nusprendžiant Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos likimą. Beje, slaptuose protokoluose ir Vokietija, ir SSRS pripažino Lietuvai teises į Vilnių. Lenkija ir Suomija nesutiko priimti nei nacių Vokietijos, nei bolševikinės SSRS ultimatumų ir pasipriešino kari ...