J. Sabatauskas: net Alytaus gaisras neprivertė valdančiųjų skirti pakankamai lėšų ugniagesiams

J. Sabatauskas: net Alytaus gaisras neprivertė valdančiųjų skirti pakankamai lėšų ugniagesiams

Opozicijos lyderis, socialdemokratas, Julius Sabatauskas registravo pasiūlymą kitų metų biudžeto projektui siūlydamas papildomai numatyti jame 2,5 milijono eurų savivaldybių ugniagesių minimalaus darbo užmokesčio padidinimui. Savo siūlymu J. Sabatauskas  primena valdantiesiems, kad jie turi vykdyti savo pažadus ir netgi jau priimtus teisės aktus. Vyriausybė šių metų liepos 3 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 sausio 1 d. savivaldybių ugniagesiams padidino minimalią mėnesinę algą 52 eurais. Šiuo metu nustatyta – 555 eurai, kitais metais būtų – 607. Tačiau pinigų biudžete tam padidinimui numatė nepakankamai. Šita valdžia demonstruoja savo cinišką požiūrį ir į pačią nelaimę, ir į ugniagesių profesijos žmones. „Netgi tokie drastiški įvykiai, kaip gaisras Alytuje, kur labiausiai pasiaukojo ir nukentėjo priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos darbuo ...

Nelaimė Alytuje atskleidė valdančiųjų negebėjimą tvarkytis

Nelaimė Alytuje atskleidė valdančiųjų negebėjimą tvarkytis

Seimo socialdemokratų partijos frakcija susitikusi su aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrais suprato, kad ir politikams, ir gyventojams sudėtinga tikėtis gauti informaciją apie Alytaus gaisro pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai. „Girdime skirtingas informacija iš ministrų ir iš Alytaus valdžios, o Alytaus miesto ir rajono žmonės nežino, kiek realiai užteršta jų aplinka, koks teršalų poveikis jų sveikatai ir kokiomis priemonėmis bus saugoma tiek aplinka, tiek gyventojų sveikata. Matant tokią padėtį galima ir toliau cituoti klasikus, kad „skęstančiųjų gelbėjimas, pačių skęstančiųjų reikalas“, - ministrams sakė opozicijos lyderis Julius Sabatauskas. Ministrai kaltino iš kelių šaltinių vykstančią komunikaciją, kad ji klaidina ir gąsdina žmones. Sveikatos ministras sakė, kad jis neturėtų žmonėms aiškinti, ką žmonėms daryti su kiekviena karve ir jos pienu. „Dėl žm ...

Aurimas Rabačius. Gaisras Kauno daugiabutyje

Aurimas Rabačius. Gaisras Kauno daugiabutyje

Kad Kauno mieste, Biržiškų g., griūva daugiabutis, pranešta dar liepos mėnesį. Apie žmonių nelaimę tuomet sužinojo ne tik Kauno miesto ar Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos specialistai, tačiau ir visa Lietuva. Įvykis plačiai nušviestas žiniasklaidoje, į Kauną suvažiavo kone visų Lietuvoje veikiančių televizijų žurnalistai. Neabejoju, sužinojo ir Kauno miesto meras. Tačiau jam prireikė bene trijų mėnesių, kad susiruoštų atvažiuoti į įvykio vietą, apžiūrėtų daugiabutį, pakalbėtų su gyventojais ir galų gale pažadėtų, kad namas bus sutvarkytas ir gyventojai kada nors galės grįžti į savo namus. Pasirodo, skylantys Kauno daugiabučiai – jokia naujiena. Panašus atvejis Kaune fiksuotas dar gegužės mėnesį. Ir tuomet į įvykio vietą sugužėję įvairių institucijų valdininkai tik konstatavo faktą bei nustatė priežastis. Abiem atvejais institucijos bėga paskui traukinį. ...

Robert Duchnevič. Vietoje pažadų kelti algas ugniagesiams – dalį tarnybų naikins?

Robert Duchnevič. Vietoje pažadų kelti algas ugniagesiams – dalį tarnybų naikins?

Valdantieji taip įsibėgėjo su savo reformomis ir centralizavimo idėja, kad dabar užsimojo į savivaldybių priešgaisrines tarnybas. Kai tuo tarpu, kad ir skurdžiomis sąlygomis dirbančios ugniagesių gelbėtojų tarnybos turi kone didžiausią visuomenės pasitikėjimą iš valstybės institucijų. Per gaisro gesinimą Alytuje žmonės viešai dėkojo savo didvyriams ugniagesiams pasiaukojamai rizikavusiems ir dirbusiems nuodingų teršalų pilnoje gaisravietėje. Nelaimės akivaizdoje bent kas nors atliepia visuomenės lūkesčius. Ugniagesių darbo organizuotumas ir efektyvumas ir šiuo atveju – akivaizdus. Tuo tarpu Lietuvos valdantieji nusprendė ugniagesių tarnybas pertvarkyti - centralizuoti, kaip ir beje, ir visą viešąjį sektorių bando suspausti, kur tik gali, nors Europa, atvirkščiai, dabar juda valdžios decentralizavimo keliu. Lietuvoje - nė motais tampa ratifikuoti tarptautiniai teisė ...

Kristina Dūdonytė. Teisė gyventi savarankiškai skirta kiekvienam piliečiui

Kristina Dūdonytė. Teisė gyventi savarankiškai skirta kiekvienam piliečiui

Neseniai buvo paskelbta, jog nuo 2030 m. sausio 1 d. proto negalią ar psichikos sutrikimų turintys žmonės nebegalės būti siunčiami į valstybines globos įstaigas, kadangi jie turi gyventi ir visas reikalingas paslaugas gauti savo bendruomenėse. Tai yra apibrėžta ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnyje. Taip apsisprendė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šiam procesui užtvirtinti bus pasirašomas moratoriumas. Atrodo viskas gerai, bet žmonės, turintys proto negalią ar psichikos sutrikimus turi teisę gyventi savarankiškai jau dabar, o ne po 12 ar daugiau metų. Vėl matoma reformų imitacija ir jokių sisteminių pokyčių nevyksta. Deinstitucionalizacija, kas yra tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, jau prasidėjo 2014 m., tačiau vyksta labai lėtai – alternatyvos institucinei globai savivald ...

Close