SUTARTIS DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, įgaliotos savo partijų vadovaujančių struktūrų ir
vykdydamos Lietuvos žmonių valią, išreikštą 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose,
pažymėdamos būtinybę užtikrinti stabilų, atsakingą ir socialiai teisingą valstybės valdymą sudėtingos geopolitinės, ekonominės ir socialinės įtampos sąlygomis,
atsižvelgdamos į tai, kad neapibrėžta geopolitinė situacija ir augantys pragyvenimo kaštai kelia piliečiams pagrįstą nerimą,
gerbdamos Lietuvos Respublikos Konstituciją ir joje įtvirtintus atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus orumo, demokratijos ir valdžių padalijimo principus,
pabrėždamos būtinybę stiprinti tautos dvasią, lietuvių kalbą, kultūrą, istorinę atmintį, pilietinę tapatybę ir visuomenės atsparumą informacinėms, hibridinėms bei kibernetinėms grėsmėms,
puoselėdamos tautinę santarvę, dialogo kultūrą, žmonių orumą, lygiateisiškumą, pagarbą šeimai, darbui, iniciatyvai ir savivaldai,
atsižvelgdamos į rusijos agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos nacionalinio saugumo poreikius, NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir būtinybę stiprinti transatlantinį ryšį,
siekdamos suformuoti naują koalicinę Vyriausybę, kurios programa būtų įgyvendinama konkrečiais, pamatuojamais ir finansiškai pagrįstais sprendimais,
vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 40 straipsnio 1 dalimi, susitaria veikti bendram Lietuvos žmonių labui ir sudaryti koalicinę Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
Susitariančiosios šalys įsipareigoja kokybiškai ir sparčiai įgyvendinti Seimo tvirtinamą XXI Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, užtikrinant Lietuvos saugumo poreikius, tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš rusijos agresiją ir jos integracijos kelyje į Europos Sąjungą bei NATO, įgyvendinant kompleksines šeimos stiprinimo priemones, skirtas spręsti sparčiai prastėjančią šalies demografinę situaciją.
Koalicinėje sutartyje numatyti prioritetai ir sprendimai detalizuojami Vyriausybės programoje bei priemonių įgyvendinimo plane.
BENDRIEJI PRINCIPAI
1. Susitariančiosios šalys bendrą veiklą grindžia tarpusavio pagarbos, dalykiškumo, pasitikėjimo, atvirumo, lygiateisiškumo ir politinės atsakomybės principais. Koalicijos partneriai įsipareigoja vengti viešo tarpusavio puolimo, dirbtinio politinės įtampos kurstymo ir veiksmų, kurie objektyviai silpnintų Vyriausybės stabilumą ar Lietuvos nacionalinius interesus.
2. Susitariančiosios šalys įsipareigoja remti koalicinę Vyriausybę, veikti pagal šį susitarimą, jo priedus ir Seimo tvirtinamą Vyriausybės programą. Ši sutartis yra politinis koalicijos partnerių įsipareigojimas.
3. Susitariančiosios šalys remia kokybišką ir spartų Vyriausybės programoje numatytų projektų įgyvendinimą, nuolat konsultuojasi dėl esminių vidaus, užsienio, saugumo, viešųjų finansų, socialinės politikos, ekonomikos, energetikos, žemės ūkio ir savivaldos klausimų bei neatidėliotinų veiksmų.
4. Susitariančiosios šalys įsipareigoja vykdyti centro kairės, socialiai orientuotą, finansiškai tvarią ir investicijoms palankią politiką. Socialinis teisingumas suprantamas ne kaip silpnos ekonomikos išteklių perskirstymas, o kaip augančios, skaidrios, produktyvios ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos įgalinamas prieinamų viešųjų paslaugų, oraus darbo, saugios senatvės užtikrinimas, valstybės parama stipriai šeimai ir gyvybingiems regionams.
5. Susitariančiosios šalys formuoja Vyriausybę bendru sutarimu, remdamosi rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis, politine atsakomybe už atskiras valstybės valdymo sritis ir taikydamos profesionalumo, kompetencijos, reputacinio tinkamumo, skaidrumo bei interesų konfliktų prevencijos kriterijus.
6. Susitariančiosios šalys formuoja Seimo, Seimo komitetų, nuolatinių komisijų ir parlamentinių delegacijų vadovybę bendru sutarimu, remdamosi rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis, profesionalumo ir kompetencijos kriterijais, Seimo statuto nustatyta tvarka ir poreikiu Seime užtikrinti sklandų Vyriausybės programos įgyvendinimą.
7. Su esminiais Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektais, parengtais pagal šioje sutartyje ir Vyriausybės programoje numatytus veiklos prioritetus, susitariančiosios šalys supažindinamos iki jų oficialaus svarstymo. Esminiais laikomi sprendimai, turintys reikšmingą įtaką valstybės biudžetui, mokesčių sistemai, socialinio draudimo sistemai, krašto apsaugai, užsienio politikai, energetiniam saugumui, savivaldos finansams, šalies ekonomikos augimo perspektyvai, švietimo, sveikatos ar viešojo administravimo reformoms.
8. Su suderintais Koalicinės sutarties ir Vyriausybės programos įsipareigojimais nesusiję Koalicijos narių pasiūlymai, kurie turi įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, valstybės skolai, savivaldybių skolos rodikliams ar kitiems viešųjų finansų tvarumo rodikliams, šešėlinei ekonomikai, socialinio draudimo fondui, teikiami tik atlikus pirminį poveikio vertinimą, informavus atsakingus Vyriausybės narius ir pristačius juos Koalicinėje taryboje.
9. Susitariančiosios šalys remia Vyriausybės programą ir šią sutartį atitinkančius teisės aktų projektus, svarstomus Seime ir Vyriausybėje.
10. Vyriausybės ir Seimo pareigybių paskirstymas tarp susitariančiųjų šalių įtvirtinamas šios sutarties Priedu Nr. 1. Atsakomybės sričių Vyriausybėje ir Seimo komitetuose paskirstymas įtvirtinamas šios sutarties Priedu Nr. 3.
11. Bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta nesudarant tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ši nuostata taikoma be politinių išlygų.
12. Koalicijos partneriai sutaria, kad frakcijų rinkimų programų ar derybinių dokumentų nuostatos, kurios nėra įtrauktos į šią sutartį, Vyriausybės programą arba Koalicinės tarybos patvirtintą įgyvendinimo susitarimą, nelaikomos bendru koalicijos įsipareigojimu.
KOALICIJOS VEIKLOS PRIORITETAI
13. Koalicija įsipareigoja:
užtikrinti Lietuvos gynybinį atsparumą, stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus, civilinę saugą, kibernetinį atsparumą ir atsakingai valdyti gynybai skirtus išteklius; ir toliau skirti ne mažesnį nei 5 proc. gynybos finansavimą, taip pat užtikrinti nuoseklų finansavimą civilinės saugos ir kitoms valstybės atsparumo stiprinimo reikmėms;
skubiai įveiklinti oro pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač apsaugos nuo bepiločių orlaivių, sistemą; išvystyti gyventojų perspėjimo sistemas; tęsti karinių pajėgumų modernizacijos projektus, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos stiprinimui, Baltijos gynybos linijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimui ir aprūpinimui iki 2027 m.;
užtikrinti, kad iki 2030 m. Lietuvos nacionalinė divizija pasiektų visišką operacinį pajėgumą ir gebėtų veikti integruotai su sąjungininkų pajėgomis pagal NATO standartus ir gynybinius planus;
siekti ilgalaikio ir nepertraukiamo JAV karinių pajėgumų buvimo Lietuvoje, pripažįstant JAV buvimą esminiu atgrasymo prioritetu. Bendradarbiausime su NATO sąjungininkais, stiprindami kolektyvinės gynybos pajėgumus, aktyviai dalyvaudami sąjunginių pratybų planavime ir pajėgų integracijos procesuose;
visokeriopai remti Ukrainą, siekti jos pergalės, atstatymo ir integracijos į Europos Sąjungą bei NATO;
užtikrinti skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų panaudojimą, aiškius atskaitomybės mechanizmus ir veiksmingą parlamentinę kontrolę; sukurti veikiančią visuotinės gynybos sistemą, apimančią civilinės gynybos, mobilizacijos ir visuomenės atsparumo komponentus, parengtus pagal šiuolaikinių hibridinių grėsmių scenarijus; skatinti vaikų ir jaunimo patriotinį ugdymą, pilietinio pasipriešinimo įgūdžių ugdymą ir pasirengimą veikti ekstremalių situacijų metu, organizuojant pradinio karinio rengimo programas ugdymo įstaigose;
ypatingą dėmesį skirti slėptuvių skaičiui ir kokybei, piliečių rengimui ir atsparumo ugdymui krizių atvejams;
užtikrinti nuolatinę fizinę kritinės infrastruktūros objektų apsaugą;
stiprinti Lietuvos gynybos pramonę ir jos konkurencingumą, taikant lengvatines finansavimo priemones, eksporto paramos mechanizmus ir finansuojant mokslinius gynybos technologijų tyrimus.
14. Stiprinsime kibernetinį saugumą: parengsime valstybinių registrų ir ypatingos svarbos informacinių sistemų auditų planą, pirmiausia tikrinsime didžiausios rizikos sistemas, nustatysime aiškią incidentų valdymo, reagavimo ir visuomenės informavimo tvarką, kursime viešojo ir privataus sektorių kibernetinio reagavimo rezervą. Numatysime ir įgyvendinsime technines priemones, padedančias apsaugoti valstybės informacinėse sistemose laikomus duomenis nuo netyčinio ar neteisėto duomenų sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo ar kitokio neleistino tvarkymo. Griežtinsime asmeninę atsakomybę – duomenų saugos reikalavimų nesilaikymas, tyčinis ar aplaidus, užtraukia teisės aktų nustatytas drausmines, administracines ar baudžiamąsias sankcijas. Sustiprinsime visų valstybės IT sistemų saugumą ir įtvirtinsime visuomenės informavimo apie incidentus tvarką. Užtikrinsime techninę valstybės informacinių sistemų apsaugą, privalomą personalo mokymą kibernetinio saugumo temomis ir griežtą asmeninę atsakomybę. Peržiūrėsime valstybės registrų teikiamas komercines paslaugas.
15. Įgyvendinsime konkurencingumo ir produktyvumo didinimo politiką, orientuotą į pažangiosios gamybos, inovacijų, MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų), eksporto, investicijų, energetinio savarankiškumo ir prieigos prie kapitalo stiprinimą, siekdami spartesnio ekonomikos augimo, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo, kad Lietuva taptų viena konkurencingiausių ir produktyviausių regiono ekonomikų. Skatinsime nacionalinio verslo plėtrą visoje Lietuvoje, gerinsime šalies investicinį klimatą, mažinsime administracinę ir teisinio reguliavimo naštą gyventojams, vietos verslui bei užsienio investuotojams. Šiuo tikslu Vyriausybė parengs ir pateiks teisės aktų pakeitimus, numatančius pelno mokesčio sistemos pertvarką, siekiant sudaryti galimybes neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Maksimaliai trumpinsime investuotojų įsikūrimo terminus, užtikrinsime finansinę paramą investicijų pritraukimui, supaprastinsime pramoninių teritorijų planavimo, žemės paskirties keitimo, statybos leidimų išdavimo ir gamybinių objektų pridavimo procedūras socialiai reikšmingiems ir aukštos pridėtinės vertės projektams. Skatinsime gamybines investicijas regionuose, konsoliduodami valstybės valdomus laisvus žemės sklypus ir išpirkdami reikalingus privačius sklypus, padėsime savivaldybėms išvystyti infrastruktūrą, plėsime nacionalinio plėtros banko funkcijas, užtikrinsime geresnę prieigą prie kapitalo smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Parengsime ir įtvirtinsime nacionalinę Lietuvos konkurencingumo skatinimo strategiją. Priimsime strateginius sprendimus dėl valstybės civilinės ir karinės infrastruktūros sinergijos, būtinos siekiant užtikrinti konkurencingumą ir investicijų pritraukimą. Dalį gynybai numatomo finansavimo skirsime gynybos ir dvejopos paskirties nacionalinės pramonės skatinimui, technologinio savarankiškumo plėtrai, inovacijų bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros stiprinimui, kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Ekonomikos transformaciją siesime su dirbtinio intelekto, skaitmeninimo, gynybos pramonės, gyvybės mokslų, puslaidininkių, optoelektronikos, žiedinės ekonomikos ir pramonės modernizavimo projektais. Užtikrinsime dirbtinio intelekto gamyklos „LitAI“ projekto įgyvendinimą tokia apimtimi ir tokiu modeliu, kuris turi aiškų finansavimą, valdymo struktūrą, nekuria perteklinės biurokratijos ir duoda naudą viešajam bei privačiam sektoriui. Mažinsime skaitmeninę atskirtį; parengsime ir įgyvendinsime strategiją, užtikrinančią grynųjų pinigų prieinamumą ir bankų veiklos stabilumą įvairių krizių sąlygomis. Modernizuosime viešųjų pirkimų politiką, kad kiekvienas viešasis euras sukurtų didžiausią pridėtinę vertę ekonomikai. Sukursime teisinę ir skatinimo priemonių sistemą, siekiant spręsti darbo rinkos problemas.
16. Gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje. Peržiūrėsime vaiko išmokų sistemą ir ją pertvarkysime taip, kad gimus vaikui, šeimos galėtų išlaikytiturimą pajamų lygį. Demografinę situaciją spręsime kompleksinėmis priemonėmis: didinsime paramą šeimoms, plėsime vaikų priežiūros prieinamumą, stiprinsime neformalųjį ugdymą, vaiko dienos centrus, visos dienos mokyklą ir šeimai reikalingų paslaugų tinklą regionuose. Sieksime iki 2027 m. pabaigos įvesti nemokamą visų pradinių klasių mokinių maitinimą (prioritetą teikdami sveikam maitinimui), etapais didinsime neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, susiedami jį su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir tikslinių dotacijų savivaldybėms modeliu. Didinsime vaikų užimtumo priemonių kiekį, įvairovę ir prieinamumą. Įtvirtinsime lankstesnį vaiko priežiūros atostogų panaudojimo modelį, suteikdami galimybę dalį nepanaudotų dienų panaudoti vėliau, kartu neilgindami bendros išmokų trukmės ir nepažeisdami socialinio draudimo tvarumo. Iki 2028 m. parengsime visuotinės ikimokyklinio ugdymo prieigos nuo 18 mėnesių modelį, nuodugniai įvertinę savivaldybių infrastruktūrą, pedagogų poreikį ir finansavimą. Pertvarkysime paramos būstui programas, kad jos pasiektų labiausiai paramos reikalingas šeimas ir nekeltų įtampos visuomenėje, kai dėl ribotų lėšų nepatenkinami visų lūkesčiai; sukursime nacionalinio būsto fondo modelį, kurį pasitelkiant būtų teikiama finansinė parama šeimoms, norinčioms įsigyti būstą, sutelkiant valstybės, savivaldybių ir privačias lėšas.
17. Pažabosime kainų poveikį žmonių gyvenimui, didindami jų pajamas, skatindami darbą ir stiprindami socialinį saugumą. Mažinsime skurdą ir pajamų nelygybę, siekdami, kad mažiausios senatvės pensijos ir šalpos pensijos žmonėms su negalia bei vaikus auginančių vienišų tėvų pajamos nebūtų mažesnės už skurdo rizikos ribą. Užtikrinsime viešojo ir privataus sektorių atlyginimų augimą, stiprinsime socialinį dialogą, kolektyvines derybas ir darbuotojų teisių apsaugą. Socialinės apsaugos ir mokesčių sistema turi kurti aiškias paskatas dirbti, kelti kvalifikaciją ir kurti darbo vietas, kartu išlaikydama veiksmingą paramą pažeidžiamiausiems gyventojams. Dirbančio žmogaus padėtis neturi būti blogesnė nei nedirbančio. Sieksime spartinti pensijų indeksavimą. Sieksime, kad pensijos dydis būtų adekvatus darbo ir draudimo stažui. Sieksime platesnio politinio susitarimo dėl orios senatvės užtikrinimo dabartiniams ir būsimiems pensininkams. Reformuosime išankstinių pensijų sistemą, iki 2026 m. pabaigos įstatymu užtikrinsime, kad išankstinę pensiją pasirinkę asmenys galėtų gauti visą pensijos išmoką tuomet, kai jų atskaitymų suma susilygina su išankstinės pensijos laikotarpiu išmokėta suma. Atliksime sisteminę viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimo peržiūrą, įtraukdami Vyriausybės, savivaldybių, taip pat Seimui pavaldžias įstaigas.
18. Užtikrinsime lygias kokybiško švietimo galimybes, stabiliai veikiančią sporto sistemą. Sureguliuosime nevalstybinių ugdymo įstaigų veiklą, taikydami joms tuos pačius kokybės, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimus, kaip valstybės finansuojamoms įstaigoms. Mažinsime mokytojų trūkumą, vykdysime valstybės vardu duotus įsipareigojimus kelti pedagogų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, peržiūrėsime mokytojų darbo krūvį, mažinsime perteklinę administracinę naštą ir didinsime laiką, skirtą tiesioginiam darbui su mokiniais, stiprinsime mentorystę, svarbią pradedantiems mokytojams, ir kursime karjeros modelį, leidžiantį augti nepaliekant darbo klasėje. Nuosekliai plėtosime visos dienos mokyklos modelį, pirmiausia – pradinį ugdymą vykdančiose mokyklose. Stiprinsime psichologinės, specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės ir karjeros pagalbos specialistų tinklą, nustatydami realesnes paslaugų prieinamumo normas. Peržiūrėsime specialistų darbo apmokėjimo modelį, kad mokyklos galėtų pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Sukursime ilgalaikę brandos egzaminų sistemos viziją, įtvirtindami vienodus mokinių pasiekimų vertinimo standartus, kurie labiau įgalintų aukštųjų mokyklų vaidmenį studentų atrankos procese, pradėsime alternatyvių mokinių pasiekimų vertinimo modelių bandomuosius (pilotinius) projektus ir sieksime stabilumo mokiniams bei mokytojams. Skatinsime jaunimo pilietinį aktyvumą ir lyderystę. Sporto politikoje prioritetu laikysime institucinio stabilumo, finansavimo skaidrumo, aukšto meistriškumo sportininkų socialinių garantijų, vaikų fizinio aktyvumo ir regioninių sporto paslaugų prieinamumo užtikrinimą, vengdami nepamatuotų pertvarkų.
19. Ilginsime vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę. Didinsime valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, užtikrinsime deramą sveikatos priežiūros tinklą regionuose, reikšmingai didinsime slaugytojų ir jų padėjėjų darbo užmokestį ir mažinsime eiles gydymo įstaigose. E. sveikatos sistemą tobulinsime taip, kad skaitmeniniai sprendimai realiai padėtų valdyti pacientų srautus, užtikrintų savalaikį patekimą pas gydytojus, mažintų medikų administracinę naštą ir leistų naudoti duomenis sveikatos sistemos valdymui. Investuosime į prevencinių, profilaktinių, reabilitacijos, psichikos sveikatos, priklausomybių prevencijos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą. Stiprinsime šeimoms bei gimdyvėms svarbias gimdymo ir pogimdyminės priežiūros paslaugas. Užtikrinsime asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų ilgalaikę priežiūrą, susiedami socialines ir sveikatos paslaugas. Didinsime inovatyvių vaistų prieinamumą onkologiniams ir retomis ligomis sergantiems pacientams, tačiau vaistų politikos pokyčius grįsime įrodymais, biudžeto galimybėmis ir pacientų organizacijų įtraukimu pagrįstais sprendimais.
20. Gerinsime susisiekimo infrastruktūros būklę ir kursime darnų susisiekimą visoje Lietuvoje. Pertvarkysime kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį, be kitko, skirdami didesnę procentinę dalį nuo surenkamo akcizo už degalus, didinsime dėmesį per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui, tiltų ir viadukų remontui, vietinės ir valstybinės reikšmės kelių remontui skiriamų lėšų balansui. Plėsime tarpmiestinių autobusų ir geležinkelio maršrutų tinklą, parengsime nacionalinę regionų susisiekimo gerinimo programą, kuri leis susieti kelių infrastruktūrą, viešąjį transportą, socialinį taksi, pavėžėjimą, skirtą pažeidžiamoms grupėms, ir darbo vietų pasiekiamumą. Skatinsime hibridinį ir nuotolinį darbą, kaip vieną iš mobilumo politikos priemonių, kai tai leidžia darbo pobūdis. Užtikrinsime visavertę asmenų su negalia integraciją taikant pavėžėjimo paslaugų, specializuotų transporto priemonių ir infrastruktūros pritaikymo finansavimo modelius. Stiprinsime pašto paslaugų prieinamumą regionuose. Diegsime išmaniąsias technologijas susisiekimo sektoriuje.
21. Investuosime į tvarią energetiką ir vartotojų apsaugą. Sieksime, kad 2028 m. Lietuvoje elektros energijos būtų pagaminama daugiau nei suvartojama, kartu užtikrinant konkurencingą elektros ir šildymo kainą gyventojams bei verslui. Plėtosime atsinaujinančius energijos išteklius, energijos kaupimo pajėgumus, elektros perdavimo ir skirstymo tinklus, energetikos infrastruktūros apsaugą ir skatinsime savivaldybių įsitraukimą į energetikos projektus. Ginsime vartotojus nuo manipuliavimo paslaugų kainomis, didinsime elektros kainodaros skaidrumą, įpareigosime tiekėjus suprantamai pateikti galutinę kainodarą, peržiūrėsime nepagrįstų fiksuotų mokesčių taikymą ir stiprinsime mažai elektros suvartojančių bei gaminančių vartotojų apsaugą. Suteiksime daugiau galių valstybiniam energetikos reguliuotojui, laikydamiesi ES teisės ir rinkos stabilumo reikalavimų. Vykdysime spartesnę daugiabučių renovaciją, modernizuosime šilumos sistemas ir remsime Europos Sąjungos atsinaujinančios energetikos technologijų plėtrą. Užtikrinsime aktyvų Lietuvos dalyvavimą ES energetikos politikos formavime ir efektyvią integraciją į Europos energetikos rinką. Užtikrinsime konkurencingas ir prognozuojamas elektros energijos kainas nebuitiniams vartotojams, plėtodami ilgalaikius kainų stabilizavimo mechanizmus.
22. Stiprinsime viešąją tvarką, teisingumą ir žmogaus teisių apsaugą. Didinsime teisėsaugos pareigūnų skaičių regionuose, investuosime į jų darbo sąlygų gerinimą, kvalifikacijos kėlimą ir socialines garantijas. Kovosime su korupcija, mokesčių vengimu, šešėline ekonomika, neskaidriais viešaisiais pirkimais ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Gerinsime teisinės pagalbos prieinamumą, spręsime bausmių proporcingumo problemą baudžiamojoje teisėje, stiprinsime pranešėjų apsaugą ir kriminalinės žvalgybos subjektų kontrolę, užtikrindami asmens teises ir laisves. Skaitmeninsime viešųjų pirkimų procesus, automatizuosime dalį procedūrų, peržiūrėsime Viešųjų pirkimų tarnybos ir Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) funkcijas, kad reguliavimas būtų aiškus, procesai – efektyvūs, o skaidrumas nebūtų pakeistas vien formalia biurokratija. Įgyvendinsime efektyvią ir subalansuotą migracijos politiką, atitinkančią ES migracijos politikos principus ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Integracijos politika turi būti nuosekli, užtikrinanti sklandžią užsieniečių integraciją Lietuvoje. Lietuva turi būti patraukli aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams. Migracija turi padėti spręsti ekonominius iššūkius, pritraukiant trūkstamų profesijų darbuotojus. Tobulinsime užimtumo sistemą, ypatingą dėmesį skirdami bedarbių integravimui į darbo rinką, aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimui, peržiūrėdami Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybę bei perduodami dalį funkcijų savivaldybėms ir verslui. Užtikrinsime, kad studentų praktika viešajame sektoriuje būtų apmokama, ir įteisinsime studentų praktikos darbo sutartį, kaip atskirą sutarties rūšį.
23. Įgyvendindami ES „teisės pasilikti“ strategiją, kursime gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį. Žemės ūkis – strateginė ir nacionaliniam saugumui svarbi ūkio šaka, nes maisto gamyba, vietos produkcija, regionų gyvybingumas ir žemdirbių ekonominis stabilumas yra esminiai valstybės atsparumo elementai. Mažinsime biurokratinę naštą ūkininkams, atsisakysime perteklinių reikalavimų, popierinių mokymų ir dubliuojamų procedūrų. Skatinsime žemės ūkio produktų perdirbimą sukuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus, stiprinsime trumpąsias maisto tiekimo grandines, didinsime vietos produkcijos tiekimą viešajam maitinimui ir vartotojams. Peržiūrėsime pieno sektoriaus reguliavimą, siekdami teisingesnio vertės paskirstymo tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybos tinklų. Didinsime skaidrumą ir stiprinsime smulkiųjų bei vidutinių ūkių padėtį. Sieksime tiesioginių išmokų suvienodinimo ES lygmeniu ir teisingesnio paskirstymo šalies viduje smulkiųjų, vidutinių ir jaunųjų ūkininkų naudai, laikantis ES teisės ir bendrosios žemės ūkio politikos taisyklių.
24. Tausosime aplinką, miškus ir išteklius, derindami ekologinius, socialinius ir ekonominius interesus. Sukursime Lietuvos miškų strategiją, didinsime šalies miškingumą, skatinsime gamtai artimos miškininkystės principus, ribosime plynuosius kirtimus saugomosiose ir jautriausiose teritorijose, numatydami sąžiningą kompensavimo ar išpirkimo mechanizmą privačių miškų savininkams. Reikšmingai padidinsime tvarios miškininkystės apimtis valstybiniuose miškuose. Plėtosime nemedieninę ir žiedinę ekonomiką, ekotechnologijas, biologinės įvairovės apsaugą, taršos mažinimą ir visuomenės įtrauktį. Renovacija ir municipalinio būsto plėtra taps viena iš ekonomikos, energinio efektyvumo ir socialinės politikos jungčių bei variklių. Spartinsime renovacijos procesą, užtikrindami žmonėms realias konsultacijas proceso metu. Modernizuosime atliekų tvarkymo sistemą, plėsime taros depozito sistemos taikymo galimybes, kursime baterijų ir elektronikos antrinio panaudojimo ir perdirbimo sistemą, kad mažėtų atliekų gaisrų, taršos ir nelegalaus atliekų judėjimo rizikos.
25. Puoselėsime atvirą, demokratinę visuomenę, kultūrą ir pilietinę tapatybę. Kultūrą laikysime svarbiu nacionalinio saugumo ir visuomenės atsparumo elementu, ypač informacinio karo, dezinformacijos ir istorijos klastojimo sąlygomis. Stiprinsime lietuviškos kultūros, lituanistikos, istorinės atminties, dokumentikos, istorinių filmų, edukacinių projektų, etnokultūros, nematerialaus kultūros paveldo, tautodailės ir pilietiškumo sklaidą. Kelsime kultūros darbuotojų darbo prestižą ir nuosekliai didinsime kultūros darbuotojų darbo užmokestį, tobulinsime menininkų ir meno kūrėjų socialinių garantijų sistemą, stipendijų ir rezidencijų programas. Supaprastinsime kultūros paveldo tvarkybos procedūras, svarstysime mokestines paskatas paveldo objektų savininkams, stiprinsime valstybės ir savivaldybių partnerystės modelius, parengsime sakralinio paveldo išsaugojimo priemones. Sukursime ilgalaikę regioninės kultūros stiprinimo programą, užtikrinsime profesionalaus meno sklaidą regionuose, kultūros centrų modernizavimą ir galimybes senjorams bei socialiai jautrioms grupėms naudotis kultūros paslaugomis, plečiant „Kultūros paso“ paslaugų gavėjų ratą. Laikysimės demokratinės visuomenės atvirumo principo, kovosime su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokia diskriminacija, stiprinsime žodžio laisvę, nuomonių įvairovę ir skaidrią visuomenės informavimo priemonių rėmimo sistemą.
26. Stiprinsime regionus, savivaldą, viešąjį administravimą ir skaitmeninę valstybę. Užbaigsime žemės grąžinimo procesą Vilniuje ir kituose miestuose, sieksime mažinti savivaldybių prisidėjimo prie ES projektų intensyvumą iki 40 proc., pakeisime teisinį reglamentavimą taip, kad savivaldybių iš ILTE pasiskolintos lėšos, skirtos prisidėti prie ES projektų, nebūtų įskaičiuojamos į skolos rodiklius. Peržiūrėsime strateginio planavimo, veiklos ataskaitų ir biudžeto rengimo sistemą, siekdami mažinti administracinę naštą viešojo sektoriaus institucijoms. Valstybės valdymas turi būti orientuotas į rezultatų pasiekimą, o ne dokumentų rengimą. Atsisakysime perteklinių planavimo, atskaitomybės ir kontrolės procedūrų, kurios nesukuria papildomos vertės gyventojams ar verslui. Plėsime vieno langelio principu veikiančias paslaugas, įgyvendinsime vieno karto taisyklę duomenims pateikti, užtikrinsime, kad institucijos keistųsi jau turimais duomenimis, laikydamosi duomenų apsaugos ir informacijos saugumo reikalavimų. Plėtosime dirbtinio intelekto naudojimą viešajame sektoriuje, įskaitant automatinį formų pildymą, automatinius pranešimus, integraciją su registrais, savitarnos sistemas ir konsultavimo įrankius. Priežiūros institucijų veikloje prioritetu laikysime konsultavimą, prevenciją ir pagalbą verslui.
27. Vykdysime aktyvią, konstruktyvią, nuspėjamą ir konsensusu grįstą užsienio politiką. Užtikrinsime tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš rusijos agresiją ir integracijos kelyje į Europos Sąjungą bei NATO. Stiprinsime NATO vienybę, strateginę partnerystę su JAV, dvišalius Lietuvos ir JAV santykius ekonominiu, gynybos ir politiniu lygmenimis, taip pat partnerystę su Vokietija, Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis. 2027-aisiais pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva orientuosis į ES ir euroatlantinės erdvės saugumą bei gynybos stiprinimą, užtikrinant visapusišką paramą Ukrainai ir tinkamą gynybos finansavimą; ES konkurencingumą ir ekonominį atsparumą bei poreikius atliepiantį daugiametį ES biudžetą; vidaus saugumą, parengtį ir ES demokratijos atsparumą, įskaitant veiksmingą migracijos ir išorės sienų valdymą, taip pat bendros Europos istorinės atminties puoselėjimą ir kovą su istorijos klastojimu; socialinio saugumo stiprinimą, atliepiant demografinius iššūkius ir didinant visuomenės atsparumą ilgalaikių pokyčių kontekste; ES plėtrą, Ukrainos centriškumą joje, paramą europinių vertybių plėtrai ir puoselėjimui kaimynystėje bei taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos išsaugojimui. Užsienio politikoje laikysimės Lietuvos suvereniteto, tarptautinių įsipareigojimų ir vertybinės pozicijos. Sieksime normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygmens, koks yra kitose ES valstybėse narėse, tačiau tik abipusiškumo, Lietuvos suvereniteto, ES bendrosios pozicijos ir nacionalinio saugumo interesų pagrindu.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Prie šio susitarimo prisijungti gali ir kitos Seimo frakcijos bei pavieniai Seimo nariai, pritarus sutartį pasirašiusioms šalims.
29. Susitariančiosios šalys gali priimti ir kitus susitarimus, pripažįstamus šio susitarimo sudėtine dalimi. Tokie susitarimai turi būti rašytiniai, suderinti Koalicinėje taryboje ir neprieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Vyriausybės programai ir viešųjų finansų tvarumo principui.
30. Vieno iš koalicijos partnerių galimi susitarimai su trečiąja šalimi neįpareigoja kitų koalicijos partnerių ir negali pažeisti šios sutarties. Apie tokius susitarimus kiti koalicijos partneriai turi būti informuoti kaip įmanoma greičiau ir išsamiau.
31. Šios sutarties nuostatos negali būti interpretuojamos taip, kad iš to kylantys veiksmai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, Europos Sąjungos teisę, tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ar Seimo patvirtintą Vyriausybės programą.
32. Koalicijos darbui koordinuoti suformuojama Koalicinė taryba, į kurią įeina Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, partijų pirmininkai, šeši Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovai, trys Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai ir du Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. Koalicinė taryba posėdžiauja pagal patvirtintą Koalicinės tarybos veiklos reglamentą ne rečiau kaip kartą per dvi savaites, o tarpsesijiniu metu – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
33. Koalicinę tarybą šaukia Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas arba partijų pirmininkai.
34. Koalicijos partnerių sutartos ir šioje sutartyje bei Vyriausybės programoje suformuluotos priemonės turi koalicijos politinio įsipareigojimo galią.
35. Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento, jeigu jai pritaria susitariančiųjų šalių vadovaujantys organai arba jų įgalioti subjektai.
36. Ši Sutartis netenka galios, kai koalicijos partneriai bendru susitarimu susitaria ją pakeisti ar nutraukti. Jeigu vienas iš koalicijos partnerių inicijuoja šios Sutarties nutraukimą, jis privalo apie tai iš anksto informuoti kitus koalicijos partnerius.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė
Orinta Leiputė
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas
Lukas Savickas
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas
Jaroslav Narkevič
SUTARTIES DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS PRIEDAS NR. 1
Vyriausybės ir Seimo pareigybių paskirstymas tarp susitariančiųjų šalių
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, įgaliotos savo partijų vadovaujančių struktūrų, susitaria:
1. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija į Ministro Pirmininko pareigas siūlo Mindaugą Sinkevičių.
2. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija į Seimo Pirmininko pareigas siūlo Juozą Oleką.
3. Į Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigybę savo atstovą siūlo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
4. Į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigybes tris atstovus siūlo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, vieną atstovą siūlo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
5. Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius ir kandidatūros aptariamos Koalicinėje taryboje.
6. Seimo komitetų, pakomitečių, nuolatinių komisijų ir parlamentinių delegacijų vadovybių pasiskirstymą, remdamasi rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis, profesionalumo ir kompetencijos kriterijais bei Seimo statuto nustatyta tvarka, bendru sutarimu nustato Koalicinė taryba.
7. Nustatoma tokia ministrų sudėtis Vyriausybėje: devynis ministrus siūlo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, tris ministrus siūlo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, du ministrus siūlo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
8. Ministrų kandidatūros aptariamos koalicijos partijų statutų nustatyta tvarka ir derinamos su Ministru Pirmininku. Nuomonių išsiskyrimo atveju ministrų kandidatūrų derinimo procesas aptariamas Koalicinėje taryboje.
SUTARTIES DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS PRIEDAS NR. 2
Seimo narių, frakcijų seniūnų ir jų pavaduotojų, priklausančių Seimo valdančiajai koalicinei daugumai, įsipareigojimai
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
1. Šioje sutartyje ir jos prieduose nustatyti įsipareigojimai yra privalomi visiems koalicinės daugumos frakcijų nariams, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams.
2. Jeigu Seimo narys, priklausantis koalicinei daugumai, nesutinka su Vyriausybės arba Seimo koalicijos frakcijos teikiamais bendrais pasiūlymais, jis turi teisę jų neremti dėl sąžinės, įsitikinimų ar esminio politinio nesutarimo, tačiau jis negali aktyviai trukdyti jų priimti, privalo apie tai iš anksto informuoti savo frakcijos seniūną.
3. Koalicinės daugumos frakcijų rinkimų programų įsipareigojimai, kurie nėra įtraukti į bendrą koalicijos sutartį, Vyriausybės programą ar Koalicinės tarybos patvirtintus papildomus susitarimus, gali būti vykdomi atskirai, pačioms frakcijoms ieškant paramos Seime, tačiau negali būti pateikiami kaip bendras koalicijos įsipareigojimas.
4. Koalicijos narių pasiūlymai, turintys įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, valstybės skolai, šešėlinei ekonomikai, savivaldybių finansiniams rodikliams arba socialinio draudimo sistemai, teikiami suderinus su atsakingais Vyriausybės nariais ir pristačius Koalicinėje taryboje.
5. Koalicijos frakcijos įsipareigoja užtikrinti, kad jų nariai dalyvautų Seimo posėdžiuose ir balsavimuose dėl Vyriausybės programai bei šiai sutarčiai įgyvendinti reikalingų teisės aktų. Frakcijų seniūnai Koalicinėje taryboje reguliariai aptaria teisėkūros derinimo ir balsavimo klausimus.
6. Šios sutarties Priede Nr. 1 nurodytų pavardžių pasikeitimas savaime nereiškia koalicinės sutarties nutraukimo arba negaliojimo, jeigu dėl pakeitimo susitariama Koalicinėje taryboje ir laikomasi Konstitucijos bei įstatymų nustatytos tvarkos.
SUTARTIES DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS PRIEDAS NR. 3
Atsakomybės sričių Vyriausybėje ir Seimo komitetuose paskirstymas
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
Susitariančiosios šalys formuoja Vyriausybę bendru sutarimu, remdamosi rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis ir taikydamos profesionalumo, kompetencijos, reputacinio tinkamumo ir skaidrumo kriterijus.
Koalicijos partneriai susitaria dėl tokio atsakomybės sričių paskirstymo:
Frakcija/Ministerijos
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija:
Finansų ministerija; Aplinkos ministerija; Krašto apsaugos ministerija; Kultūros ministerija; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Susisiekimo ministerija; Švietimo, mokslo ir sporto ministerija; Užsienio reikalų ministerija; Vidaus reikalų ministerija.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“:
Energetikos ministerija; Sveikatos apsaugos ministerija; Žemės ūkio ministerija.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija:
Ekonomikos ir inovacijų ministerija; Teisingumo ministerija.
Koalicijos partneriai susitaria dėl tokio Seimo komitetų pirmininkų atsakomybių sričių pasiskirstymo:
Frakcija / Seimo komitetai
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija:
Ateities; Aplinkos apsaugos; Biudžeto ir finansų; Europos reikalų; Kultūros; Nacionalinio saugumo ir gynybos; Švietimo; Užsienio reikalų; Sveikatos; Žmogaus teisių; Teisės ir teisėtvarkos.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“:
Ekonomikos ir inovacijų; Energetikos ir darnios plėtros; Socialinių reikalų ir darbo.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija:
Kaimo reikalų; Valstybės valdymo ir savivaldybių.
SUTARTIES DĖL KOALICINĖS VYRIAUSYBĖS PRIEDAS NR. 4
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, priklausančios Seimo valdančiajai koalicinei daugumai, atskiroji nuomonė
2026 m. birželio 18 d.
Vilnius
Klausimai, kuriais Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nepritars:
1. Partnerystės įteisinimas ir vienos lyties asmenų santuokos įteisinimas;
2. Reprodukcinės sveikatos įstatymas;
3. Teisės aktai, darantys neigiamą įtaką gimstamumui, skatinantys nepalankų požiūrį į šeimą, motinystę, tėvystę;
4. Teisės aktai, įpareigojantys ugdymo įstaigas vykdyti lytinio ugdymo programas, nederinant programų turinio su mokinių tėvais ir neatsižvelgiant į tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.
