Parlamentas ketvirtadienį priėmė Seimo Pirmininko Juozo Oleko inicijuotą rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografinės padėties ir žmogiškojo kapitalo plėtros“.
Seimo Pirmininkas akcentavo Lietuvos gyventojų (ypač darbingo amžiaus) skaičiaus mažėjimą ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos disbalansą, kaip „esmines rizikas“, gresiančias nacionaliniam saugumui, tvariai ūkio raidai ir viešųjų paslaugų tęstinumui.
„Demografinė raida formuoja naują tikrovę, prie kurios būtina prisitaikyti“, – įspėjama rezoliucijoje.
Seimas konstatuoja, kad iki šiol taikytos šeimos politikos ir gimstamumo skatinimo priemonės neužtikrino reikiamų pokyčių, o gimusiųjų skaičius ir toliau mažėja.
„Regionuose vis labiau trūksta kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų, o iki šiol taikytos priemonės neduoda pakankamų rezultatų.
Nebuvo pasiektas nacionalinis susitarimas dėl demografijos prioritetų ir siektinų rodiklių“, – pažymima rezoliucijoje.
Seimas kelia tikslą „vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikyti 2020–2025 m. susiformavusią gyventojų skaičiaus stabilizavimo (su nedidelio augimo požymiais) tendenciją“. Rezoliucijoje užsibrėžiama siekti, kad 2030 m. pabaigoje šalyje gyventų 2,9–3 mln. gyventojų.
Rezoliucijoje nustatomi demografinės politikos prioritetai iki 2030 m.: skatinti užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių grįžimą į Lietuvą; užtikrinti, kad grįžusiųjų vaikai Tėvynėje gautų kokybišką išsilavinimą; mažinti Lietuvos piliečių emigraciją; stiprinti darbo rinkos politiką, ypač didinant jaunimo ir asmenų su negalia ekonominį aktyvumą; stiprinti šeimas ir skatinti gimstamumą ekonominėmis ir socialinės politikos priemonėmis.
Rezoliucijoje akcentuojamos finansinės paskatos, paslaugų plėtra.
Šalies demografinės politikos klausimų koordinavimą ir demografinei padėčiai skirtos Vyriausybės programos dalies bei rezoliucijos nuostatų įgyvendinimo kontrolę Seimas pavedė parlamento Ateities komitetui.
Seimas taip pat paragino Vyriausybę kiekvienais metais pateikti Seimui demografijos ir migracijos politikos pažangos ataskaitą; įvertinti nacionalinio ir savivaldybių lygmens dokumentų bei priemonių poreikį gimstamumo didinimo, mirtingumo mažinimo, migracijos ir sidabrinės ekonomikos srityse ir pateikti Seimui šio vertinimo rezultatus.
Vyriausybės taip pat prašoma parengti gyventojų skaičiaus stabilizavimo priemonių sąvadą ir nustatyti aiškius jų įgyvendinimo terminus bei atsakomybę. Seimas paragino institucionalizuoti demografinės politikos įgyvendinimą, paskiriant Vyriausybės įgaliotą pareigūną (įsteigiant padalinį ar agentūrą) ir suteikiant jam deramus įgaliojimus, kad užsibrėžti tikslai būtų nuosekliai įgyvendinami.
Seime anksčiau surengtoje konferencijoje „Lietuvos demografinė politika: tradicija ir perspektyvos“ J. Olekas prisiminė, kad tuo metu, kai skelbėme nepriklausomybę, „mūsų buvo 3,7 milijono“.
„Negalime sau leisti nesiimti aktyvesnių veiksmų, kad sustabdytume mūsų populiacijos nykimą“, – sakė J. Olekas, pažymėdamas, kad ligšiolinė patirtis rodo, jog taiklios priemonės gali daryti poveikį gimstamumo rodikliams.
Seimo Pirmininkas įvardijo ambiciją susigrąžinti virš 100 000 tautiečių, gyvenančių svetur.
