Lietuvos savižudybių rodiklis yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje ir beveik dvigubai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Savižudybė – ketvirta pagal dažnumą darbingo amžiaus vyrų mirties priežastis. Nors 2000–2022 m. savižudybių rodiklis Lietuvoje sumažėjo apie 55 proc., tačiau 2022–2024 m. šis rodiklis nebemažėja ir siekia apie 19,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
„Savižudybių statistika rodo, kad strateginiuose planuose iškeltus tikslus pasiekti bus sudėtinga, nes savižudybių rodikliai pastaraisiais metais nebemažėja.
Todėl būtina susitelkti ir ieškoti, kokie teisiniai, administraciniai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo pokyčiai ir naujos tikslinės priemonės prisidėtų prie savižudybių prevencijos ir postvencijos stiprinimo, pagalbos emocinius ir psichologinius sunkumus patiriantiems asmenims prieinamumo didinimo Lietuvoje“, – komentuoja Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.
Komisija jau svarstė parlamentinės kontrolės klausimus dėl Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2023–2026 metų plano įgyvendinimo ir planuojamo rengti Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2027–2030 metų plano.
Diskusijoje dalyvavę Savižudybių prevencijos politikos tarybos nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pasidalijo įžvalgomis apie iššūkius, būtinus pokyčius ir naujų tikslinių pagalbos priemonių ir projektų poreikį, tarpsektorinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo tobulinimo svarbą savižudybių prevencijos ir visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo srityse.
Nacionalinė sveikatos taryba, siekdama sutelkti ekspertus diskusijai apie būtinus pokyčius savižudybių prevencijos srityje, š. m. balandžio 29 d. 14.00 val. Seime organizuoja atvirą tarybos posėdį tema „Psichikos sveikata. Prioritetai smurto ir savižudybių prevencijos, psichikos sveikatos stiprinimo srityse“.
„Kiekviena išgelbėta gyvybė – ne atsitiktinumas, bet didelis laimėjimas.
Tikimės, kad Nacionalinės sveikatos tarybos, Savižudybių prevencijos politikos tarybos, mokslininkų, savižudybių prevencijos ekspertų, ministerijų, Higienos instituto, kitų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sutelktos pastangos, glaudus bendradarbiavimas ir efektyvių, moksliniais tyrimais pagrįstų savižudybių prevencijos metodų bei programų taikymas prisidės prie efektyvaus Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2027–2030 m. plano rengimo ir savižudybių rodiklių Lietuvoje mažėjimo“, – sako Seimo narė socialdemokratė M. Petrauskaitė.
