„Kiekvienas norime gyventi ilgiau.
Sveikas amžėjimas nėra vien tik sveikatos apsaugos sistemos klausimas. Į sveiko amžėjimo poreikius turi būti atsižvelgiama visose politikos srityse. Tai strateginis pasirinkimas. Kalbame ne tik apie gydymą, sveikatos priežiūrą – kalbame apie tai, kaip sudaryti sąlygas žmonėms kuo ilgiau gyventi sveikai ir aktyviai“, – Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje kalbėjo Seimo Pirmininkas dr. Juozas Olekas.
Pasak parlamento vadovo, Lietuva, kaip ir daugelis valstybių Europoje ir pasaulyje, susiduria su dramatiškais demografiniais pokyčiais. Dėl to, anot J. Oleko, tik didėja atsakomybė sudaryti sąlygas žmonėms kuo ilgiau išlikti aktyviems.
Seimo pirmininkas išreiškė lūkestį, kad keičiantis gerąja praktika su viso pasaulio ekspertais, gims naujos idėjos, kurios gali virsti realiais sprendimais ir Seime priimamais įstatymais.
„Investicijos į žmogaus sveikatą yra investicijos į valstybės ateitį ir ekonomikos augimą“, – pabrėžė J. Olekas.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas taip pat akcentavo, kad sveiko amžėjimo problematika „labai susijusi“ su ekonomika ir finansais.
„Visų Vakarų valstybių demografinė padėtis nėra itin gera, ir Lietuva nėra išimtis.
Pas mus padėtis šiuo atžvilgiu, tiesą sakant, dar prastesnė negu kitur. Jeigu amžėjantys žmonės yra sveiki ir nori įsitraukti, tai yra puiki parama mūsų ekonomikai, mūsų finansams. Tikiu, kad tobulėjant medicinai ir augant Lietuvos ekonomikai, didėjant finansavimui, sveikas amžėjimas bus vis labiau prieinamas, ir vis daugiau žmonių galės pajusti, kas tai yra. Kol kas Lietuvoje vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra gana trumpa. Tikiu kad didėjant finansinėms galimybėms sveikas amžėjimas ateis į vis daugiau namų“, – komentavo finansų ministras.
Jis pažymėjo, kad sveikatos finansavimas auga „įspūdingu“ tempu.
Pasak Seime vykusios tarptautinės konferencijos iniciatoriaus, Seimo nario prof. dr. Sauliaus Čaplinsko, sveikas amžėjimas nėra vien ilgesnis gyvenimas.
„Sveikas amžėjimas – tai kuo ilgesnis savarankiškas, aktyvus ir kokybiškas gyvenimas.
Sąmoningai vartojame sąvoką „amžėjimas“, o ne „senėjimas“, nes kalbame ne tik apie vyresnio amžiaus žmones. Žodis „senėjimas“ jaunam žmogui dažnai atrodo tolima ateitis, o vyresnio amžiaus žmogui kartais skamba kaip priminimas, kad visuomenė jį jau nurašė. Todėl renkamės sąvoką „amžėjimas“, kuri apima visą gyvenimo kelią – nuo gimimo iki gilios senatvės – ir pabrėžia ne metų skaičių, o galimybę kuo ilgiau išlikti sveikam, aktyviam ir reikalingam“, – leidiniui „lsveikata.lt“ sakė prof. Čaplinskas.
Pasak parlamentaro, jeigu nesugebėsime ilgiau išsaugoti žmonių sveikatos, susidursime su vis didesniu ligotumu, „kai vienam žmogui tenka gyventi su keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu, augančiu išvengiamų hospitalizacijų skaičiumi, didėjančiu slaugos ir ilgalaikės priežiūros poreikiu bei vis didesne našta sveikatos sistemai“.
„Todėl sveikas amžėjimas yra ne tik medicinos, bet ir ekonomikos, socialinės politikos, darbo rinkos, nacionalinio saugumo bei valstybės konkurencingumo klausimas.
Būtent į tai turėtų būti orientuota šiuolaikinė sveikatos politika“, – pabrėžia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys, prof. dr. S. Čaplinskas.
Seimo kanc. nuotr.
