Seimas ketvirtadienį priėmė Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus, kuriais nustatoma, kad mokymas turi vykti lietuvių kalba (numatant išimtis), taip pat aiškiai sureguliuojama, kada prastas profesinio mokymo teikėjas netenka licencijos.
Projektą pristatęs socialdemokratas Darius Jakavičius pažymi, kad į darbo rinkos poreikius orientuotą profesinio mokymo sistemą neišvengiamai veikia imigracijos procesai.
„Pagal formaliojo profesinio mokymo programas mokosi ir užsieniečiai.
Iki šiol galiojęs įstatymas nereglamentavo profesinio mokymo programų mokomosios kalbos. Profesinio mokymo įstaigos ir kiti profesinio mokymo teikėjai mokymą galėjo vykdyti ir nevalstybine kalba, prisitaikydami prie besimokančiųjų poreikių. Situaciją reikėjo nedelsiant sureguliuoti, galvojant apie profesinio mokymo sistemos prestižą ir apie teisę mokytis valstybine kalba“, – komentuoja D. Jakavičius.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad priėmus pakeitimus, „sistema taps patikimesnė tiek valstybės požiūriu, tiek žmonėms, kurie siekia įgyti profesinę kvalifikaciją“.
Įstatymo pakeitimų rengėjai nurodo, kad poreikis keisti galiojantį įstatymą atsirado ir dėl gaunamų skundų dėl nekokybiško profesinio mokymo, nesąžiningos veiklos.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gavo informaciją iš teisėsaugos institucijų apie išaiškintą situaciją, kad du profesinio mokymo teikėjai neteisėtai išdavė profesinio mokymo diplomus asmenims, kurie net nesimokė ir nedalyvavo kompetencijų vertinime.
Tokie atvejai diskredituoja visą profesinio mokymo sistemą, todėl pasiūlyta aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti licencijos galiojimo sustabdymo ir (ar) panaikinimo sąlygas“, – pažymima projekto aiškinamajame rašte.
Anot pakeitimų rengėjų, praktika parodė, kad licencijos išdavimo terminas (ne vėliau kaip per 20 darbo dienų) yra nerealus, kai reikia atlikti rimtą vertinimą, kurį organizuoja Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.
