Nepaisant medicinos pažangos, tuberkuliozė išlieka viena pavojingiausių infekcinių ligų. Nors sergamumas ja Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau nei per pusę, tačiau Lietuva vis dar priskiriama prie šalių, kuriose sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje, t. y. tris kartus viršija Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį. Didžiausia problema Lietuvoje – didelis sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze – net 5 kartus didesnis nei ES vidurkis.
„Tuberkuliozė – išgydoma liga.
Lietuvoje turime modernią diagnostiką, vaistų, programų, paslaugų, užtikrintą finansavimą, tačiau bendras progresas yra vis dar per lėtas“, – minint Pasaulinę tuberkuliozės dieną, Seime vykusioje konferencijoje sakė Seimo narys prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Tuberkuliozės gydymas – ilgas ir nuoseklumo reikalaujantis procesas. Tačiau praktikoje dažnai susiduriama su socialiniais sveikatos rizikos veiksniais, kai pacientai neturi stabilios gyvenamosios vietos, darbo, nesilaiko gydymo režimo, turi priklausomybių, gretutinių ligų. Be to, ne visi kontaktiniai asmenys nustatomi ir ištiriami laiku, dalis rizikos grupių asmenų lieka nepasiekti, trūksta efektyvesnio institucijų bendradarbiavimo.
Kiekvienas neištirtas kontaktas – tai potencialus naujas tuberkuliozės atvejis. Socialiniai ir sveikatos rizikos veiksniai dažniausiai lemia tuberkuliozės gydymo nutrūkimą, tolesnį ligos progresavimą ir platinimą bei vaistams atsparių formų atsiradimą.
Pasak konferencijoje dalyvavusio Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo gydytojo pulmonologo prof. dr. Edvardo Danilos, tam, kad pasiektume efektyvią tuberkuliozės kontrolę, būtina anksti aptikti ligą ir užtikrinti tinkamą gydymą, o tai labai priklauso ir nuo visuomenės švietimo bei supratimo apie šią ligą, pakankamo finansavimo.
Pasak gydytojo, vaistų turime, tačiau gydymo sėkmė didele dalimi priklauso nuo paciento motyvacijos, atsakingo požiūrio ir nuoseklaus gydymo režimo laikymosi.
Ekspertai sutaria: tuberkuliozės kontrolė negali apsiriboti vien tik medicininėmis priemonėmis. Neretai tuberkulioze sergantiems pacientams reikalinga mitybos parama, psichologinė ir priklausomybių gydymo pagalba bei socialinės paslaugos.
Sprendžiant tuberkuliozės problemą savivaldybėse taikomos skirtingos praktikos ir finansavimo modeliai. Pavyzdžiui, sveikatos draudimu nedraustų asmenų tyrimus dėl tuberkuliozės bei jų pavėžėjimą finansuoja savivaldybės. Siūloma šiuos modelius suvienodinti parengiant nacionalinę nedraustų asmenų ištyrimo dėl tuberkuliozės tvarką.
„Turime žinių, turime priemonių.
Pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad sveikatos ir socialinės paramos sistema veiktų kaip visuma ir pasiektų kiekvieną žmogų“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. S. Čaplinskas.
Pasak jo, jei norime efektyviau valdyti tuberkuliozę, turime ne tik gydyti ligą, bet ir daryti poveikį priežastims, kurios trukdo žmogui pasveikti.
Prof. dr. S. Čaplinskas pažymėjo, kad nuo šių metų gegužės įsigalios svarbi intervencija, kuri išplės tuberkuliozės valdymo galimybes Lietuvoje: latentinės tuberkuliozės infekcijos diagnostikos, prevencinio gydymo ir paslaugų apmokėjimo iš PSDF tvarkos aprašas. Ši priemonė prisidės prie sergamumo tuberkulioze mažinimo ir efektyvesnio šios ligos valdymo Lietuvoje.
„Kol nepasieksime visų, kuriems reikia pagalbos, tuberkuliozė nesitrauks“, – sakė konferencijos iniciatorius, Seimo narys prof. dr. S. Čaplinskas.
