Seime antradienį dar vieną svarstymo etapą įveikė pataisos, kuriomis siekiama išgyvendinti vadinamąsias pacientų priemokas.
„Mokėdamas priemoką, pacientas antrą kartą moka už paslaugą, už kurią jau sumokėjo.
Pataisos grindžiamos tuo, kad neteisėti „prisimokėjimai“ kuria išskirtines sąlygas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms. O jos žiūri tik ekonominio (pelno) efekto ir neteikia viso spektro būtinų paslaugų, jas palikdamos teikti viešojo sektoriaus įstaigoms“, – komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė.
Anot parlamentarės, prisimokėjimu sukuriama finansinė nauda sudaro prielaidas persivilioti gydytojus.
„Tokia situacija ir lemia tai, kad valstybinės ir savivaldybių įstaigos negali prisivilioti specialistų, nemokamų paslaugų laukimo eilės auga“, – pažymi O. Leiputė.
Pacientai diskriminuojami pagal kišenę
Parlamentarė atkreipia dėmesį į tai, kad „priemokų kultūros“ įsigalėjimas paskatino įstaigas „rūšiuoti“ medicinos technologijas į standartines (prastesnės kokybės) ir brangesnes (šiuolaikines, efektyvesnes, pažangesnes ir pan.), kurios naudojamos tik pacientui papildomai sumokėjus.
„Pacientai dėl to patiria neteisingumo ir diskriminavimo jausmą.
Ar paslauga teikiama pacientui, priklauso nuo to, ar jis finansiškai pajėgus „primokėti“ už paslaugas, kurių gavimą jam šiaip jau laiduoja valstybė“, – pažymi O. Leiputė.
Pataisomis taip pat sprendžiama ir vadinamųjų komforto paslaugų problema.
„Nemažai įstaigų kartu su sveikatos priežiūros paslaugomis teikia ir kitas (mokamas) paslaugas, kurios nėra priskiriamos sveikatos priežiūros paslaugoms.
Tai vadinamosios komforto paslaugos: televizorius, vienvietė palata, geresnis maitinimas, asmens vadybininkas ir kt. Už jas pacientai turi „prisimokėti“, ir dažnai pacientui tiesiog nesuteikiama galimybė paslaugą gauti be šių priemokų. Pavyzdžiui, sakoma, kad nėra vienviečių (nemokamų) palatų ir pan. Taigi norėdamas gauti paslaugą pacientas privalo susimokėti už papildomas, brangesnes paslaugas, kurių jam visai nereikia, – bet priešingu atveju jis reikiamų sveikatos paslaugų apskritai negaus“, – paaiškina O. Leiputė.
Socialdemokratė primena, kad Lietuvoje namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje (ES). O pagal nepakeliamų išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms lygį Lietuva yra antra ES po Bulgarijos.
„Senstant visuomenei, blogėjant gyventojų sveikatos rodikliams, vis daugiau žmonių negalės sau leisti mokėti iš savo kišenės, kai kurie visai atsisakys gydymo.
Gyventojai buvo palikti likimo valiai, neužtikrinant jiems finansinės apsaugos nuo išlaidų sveikatai. Šiomis įstatymų pataisomis siekiame pagerinti gyventojų finansinę apsaugą“, – akcentuoja Seimo Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė.
Patobulintame pataisų projekte numatyta, kad jeigu pacientas norėtų gauti mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugas, jis turėtų raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja mokamų. Taip pat siūloma pacientui palikti galimybę pagal sudarytą medicininių priemonių sąrašą pasirinkti, pavyzdžiui, protezą ar lęšiukus. Jei jo pageidavimu būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu valstybės kompensuojama, pacientas turėtų sumokėti jų kainų skirtumą.
