Seimas ketvirtadienį baigė svarstyti ir priėmė esminius Darbo kodekso pakeitimus ir lydimuosius teisės aktus, kuriais įgyvendinami programiniai socialdemokratų siekiai.
„Darbuotojams suteikiame daugiau paskatų telktis ir derėtis kolektyviniu būdu bei gerinti darbo sąlygas.
Bus daugiau aiškumo dėl atlyginimo ir sąlygų“, – akcentuoja laikinoji socialinių reikalų ir darbo ministrė, socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Darius Razmislevičius pažymi, kad darbdaviui vėluojant sumokėti darbo užmokestį, numatyti 5 kartus didesni delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną.
„Be to, įtvirtinamas principas, kad jeigu įmonė negali sutrumpinti darbo prieš šventines dienas, ji privalo darbuotojui už šią valandą atlyginti 1,5 karto didesniu tarifu“, – akcentuoja D. Razmislevičius.
Priimtais pakeitimais taip pat stiprinamos darbuotojų, auginančių vaikus ar slaugančių artimuosius bei susiduriančių su sveikatos problemomis, teisės dirbti lankstesniu grafiku.
D. Razmislevičius taip pat pažymi pakeitimus, kuriais darbuotojų kolektyvams suteikiama daugiau galimybių derėtis ir ginti savo interesus per profesines sąjungas.
„Beveik 4 kartus didinamos baudos už kolektyvinės teisės pažeidimus.
Darbo ginčų komisijai nustačius pažeidimą, ši galės skirti iki 10 MMA dydžio baudą (šiuo metu galima skirti ne daugiau 3000 eurų baudą)“, – paaiškina socialdemokratas.
D. Razmislevičius akcentuoja, kad pakeitimais apribojamos galimybės piktnaudžiauti teisiniu procesu siekiant trukdyti darbuotojų streiką: teismai privalės išnagrinėti ginčą dėl streiko teisėtumo per 1 mėnesį. Šiuo metu kolektyviniai ginčai gali būti vilkinami iki metų ar ilgiau.
„Dvigubai ilginama įspėjamojo streiko trukmė – nuo 2 val. iki 4 val.
Jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys nepasiekia sutarimo, darbuotojai galės veiksmingiau pasitelkti kolektyvinius veiksmus siekiant efektyvesnių derybų“, – pažymi parlamentaras.
Anot D. Razmislevičiaus, labai svarbūs ir pakeitimai dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme.
„Mokesčių mokėtojų išlaikomose įmonėse ir įstaigose – biudžetinėse įstaigose, savivaldybių ir valstybės įmonėse – į valdybas turės būti įtrauktas bent vienas darbuotojų renkamas atstovas ar atstovė.
Užsienio praktika rodo, kad darbuotojų atstovų įtraukimas į valdybas ne tik gerina darbo sąlygas, bet ir leidžia užkirsti kelią piktnaudžiavimui valstybės lėšomis, resursų švaistymui ir socialiai nepagrįstiems projektams“, – komentuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas D. Razmislevičius.
Dėl pastarosios nuostatos svarstymo metu susierzinimą ir abejonę darbuotojų pajėgumais išreiškė konservatoriai.
Priimtais pakeitimais taip pat numatoma, kad kolektyvinėse sutartyse bus galima susitarti dėl darbo nuotoliniu būdu, papildomų išlaidų kompensacijų. Tikslinamas kolektyvinių sutarčių taikymas: darbo apmokėjimo sistema bus taikoma visiems darbuotojams, ne tik profesinių sąjungų nariams.
Po streiko negalės būti bloginamos darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos, darbdaviui draudžiama bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti. Kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo reikės per 3 darbo dienas. Priimtais pakeitimais taip pat įtvirtinama, kad visa darbo tarybos veikla ir jos narių kvalifikacijos kėlimas finansuojamas darbdavio lėšomis. Aiškiau nustatoma, kaip apmokama už pasyvųjį budėjimą ir pasibaigus darbo santykiams.
