Kiekvieno vaiko gimimas yra didžiausias džiaugsmas, o valstybės pareiga – užtikrinti, kad dirbtinės kliūtys netrukdytų šeimoms susilaukti vaikų. Seimas ketvirtadienį baigė svarstyti ir priėmė įstatymo pakeitimus, kurių laukė tūkstančiai Lietuvos šeimų: pagalbinio apvaisinimo paslauga galės pasinaudoti ir nesusituokusios poros, taip pat vienišos moterys, jeigu joms konstatuotas nevaisingumas arba jeigu jos sutinka pačios apmokėti šias paslaugas.
Socialdemokratai savo inciatyvą apibūdina kaip tiesioginį atsaką į gimstamumo krizę ir lūkesčius tų, kurie svajoja apie vaiką, bet negali jo susilaukti.
Nepagrįstų barjerų griovimas
Lietuvoje gimstančių vaikų skaičius kasmet sumažėja bent tūkstančiu. Kas penkta pora susiduria su vaisingumo problemomis.
Anot socialdemokratų, valstybė negali nusisukti nuo tų, kuriems labiausiai reikia pagalbos, o pagalbinis apvaisinimas yra realus, moksliškai pagrįstas būdas padėti šeimoms sukurti gyvybę.
„Asmenys, negalintys susilaukti vaikų natūraliu būdu, vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis norėdami jų susilaukti pagalbinio apvaisinimo būdu.
Didžiausia kliūtis iki šiol buvo tai, kad pagalbinis apvaisinimas buvo neprieinamas tiems, kurie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės“, – komentuoja Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė.
Pasak parlamentarės, pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos akivaizdžiai padeda spręsti šias problemas – 2018–2024 m. šiuo būdu šalyje gimė 2 800 vaikų, t. y. apie 400 kasmet.
Priėmus pakeitimus, teisė gauti šias paslaugas atveriama visiems pilnamečiams, veiksniems asmenims – sutuoktiniams, nesusituokusioms poroms bei moterims, nesančioms poroje.
Taip pat atsisakoma perteklinio reikalavimo porai ne mažiau kaip metus bendrai gyventi ir kiekvienu pagalbinio apvaisinimo atveju šaukti gydytojų konsiliumą.
„Atkūrėme lygiateisiškumą, žmonėms grąžinama viltis susilaukti vaiko“, – pabrėžia O. Leiputė.
Didesnė valstybės parama
Socialdemokratinė sveikatos politikos vizija remiasi principu, kad medicina ir pagalba gausinant šeimą negali būti pasiturinčiųjų privilegija. Nuo šiol siūloma reikšmingai padidinti valstybės finansinį prisidėjimą, atleidžiant šeimas nuo sunkios finansinės naštos.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. siūloma Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoti pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotų embrionų konservavimą (tam planuojama skirti apie 0,7 mln. eurų kasmet). Taip pat valstybės ir PSDF lėšomis bus visiškai finansuojamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos asmenims, kuriems dėl sunkių ligų (pavyzdžiui, taikant chemoterapiją ar spindulinį gydymą) kyla rizika prarasti galimybę turėti vaikų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Andrius Busila akcentuoja, kad įstatymo pakeitimais siekiama jautrios pusiausvyros tarp teisių išplėtimo ir atsakingo medicininio reguliavimo.
„Atsisakome nuostatų, kurios nepagrįstai ribojo asmenų teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
Lietuva žengia tvirtą žingsnį link teisingesnės, empatiškesnės ir demografiškai stipresnės valstybės, kurioje kiekviena apie vaiką svajojanti šeima jaus realią valstybės paramą“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas A. Busila.
Aiškumas dėl genetinių tyrimų ir pagarba gyvybei
Projekte aiškiai reglamentuojami preimplantaciniai genetiniai embriono tyrimai, leidžiantys dar prieš perkėlimą nustatyti sunkias patologijas, keliančias grėsmę gyvybei ar lemiančias negalią.
Nustačius tokias patologijas, bus leidžiama nutraukti gyvybingo embriono laikymą, o tėvų prašymu sudaroma galimybė embrioną oriai laidoti arba kremuoti.
