Paaštrėjus diskusijoms dėl žiauraus elgesio su gyvūnais baudimo, Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė prognozuoja, kad parlamento rudens sesijoje prie šio klausimo bus grįžta.
„Viena po kitos pasipylusios šiurpios istorijos apie gyvūnų kankinimą ir žudymą rodo, kad atgrasymas neveikia.
Gyvūnų globos organizacijos iš praktikos žino, kad gyvūnų skriaudėjai dažnai išlipa iš vandens beveik sausi. Teismai retai skiria griežčiausias bausmes, baudų išieškoti nepavyksta, gyvūnų prieglaudos neturi žodžio, skriaudėjų registras neprieinamas, teisėsaugai gyvūnai – ne prioritetas, nėra specialistų“, – komentuoja O. Leiputė.
Parlamentarė pritaria ekspertų argumentui, kad būtina keisti požiūrį į gyvūnus – jie mūsų teisėje traktuojami kaip daiktai ir nuosavybės objektai.
„Joks savo augintinį mylintis šeimininkas nesutiks, kad gyvūnas yra daiktas.
Todėl svarstydami, kaip turėtume stiprinti gyvūnų apsaugą ir žiauraus elgesio atgrasymą, privalome vadovautis gyvūnų teisių perspektyva. Ta situacija, kai gyvūną kankinęs asmuo net ir nubaustas netrukus vėl gali įsigyti ir laikyti gyvūną, kelia pagrįstų klausimų visuomenei“, – pažymi O. Leiputė.
Peticijoje dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, kurią pasirašė beveik 65 tūkst. šalies gyventojų, išdėstytus reikalavimus, parlamentarė vadina rimtais. Joje reikalaujama už žiaurų elgesį su gyvūnais taikyti bent dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o teisė laikyti gyvūną – apriboti visam laikui.
O. Leiputė primena, kad 2022 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus: asmuo, iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai dėl neteisėto elgesio su jais, negali laikyti gyvūno 2 arba 4 metus, o tiems, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu ir jį pražudė ar suluošino, draudimas laikyti gyvūną taikomas 10 metų. Už nesilaikymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 550 eurų. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad asmuo už žiaurų elgesį su gyvūnais yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki vienerių metų.
„Aš pirmiausia kelsiu institucijų „nesusikalbėjimo“ klausimą.
Teisėsaugos institucijos niekada neteiks pirmenybės gyvūnų saugumui, jeigu nepasieksime, kad atsirastų atskira specializacija ir organizaciniai vienetai kovai su smurtu prieš gyvūnus. Kartu turime išvengti situacijos, kai ši funkcija paskiriama tarnautojams, neturintiems pakankamo supratimo apie gyvūnų teises ir gerovę“, – ragina O. Leiputė.
Ji pabrėžia ir teisėjų kvalifikacijų tobulinimo svarbą. Parlamentarė atskirai pažymi nepakankamą gyvūnų daugyklų priežiūrą.
„Šalia viso to, liudijame ir varganą gyvūnų prieglaudų padėtį.
Turime suprasti, kad negalima priešinti gyvūnų ir žmonių gerovės – tai dvi to paties medalio pusės, požiūris į gyvūnus rodo mūsų požiūrį į silpnuosius ir pažeidžiamus. Todėl argumentas, esą pirma turime pasirūpinti žmonėmis, o tada prisiminsime ir gyvūnus, yra niekam tikęs ir žiaurus“, – įsitikinusi O. Leiputė.
Parlamentarė ragina pradėti nuo greitai išsprendžiamų problemų, tokių kaip gyvūnų skriaudėjų registras, gyvūnų prieglaudų ir teisių gynėjų įtraukimas į teismo procesus ir teisės pakeitimų svarstymą, policijos žinių stiprinimas, moksleivių ir visuomenės švietimas gyvūnų globos, priežiūros, apsaugos temomis.
Anot O. Leiputės, svarbus vaidmuo užkardant žiaurų elgesį su gyvūnais tenka ir savivaldybių viešosios tvarkos specialistams.
„Nors pasiekėme akivaizdžios pažangos gyvūnų gerovės srityje, turime neįstrigti pusiaukelėje, ypač dėl subjektyvių faktorių, tokių kaip nežinojimas, biurokratinių priežasčių ar etinio abejingumo“, – sako Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė O. Leiputė.
