Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipiasi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl krizinės situacijos sveikatos sistemoje – mažinant eiles pas gydytojus ir didinant prieinamumą skubiai siūlo veikti penkiomis kryptimis.
„Lygiai prieš metus kreipėmės į aukščiausius šalies vadovus. Raginome stabdyti Lietuvos gyventojams žalingą rajonų ligoninių ir jų skyrių uždarinėjimą. Taip pat pažymėjome besikaupiančias problemas dėl eilių, milžiniško medikų trūkumo, augančių vaistų kainų. Deja, išgirsti nebuvome. Per metus situacija tik pablogėjo. Aiškėja, kad sveikatos sektoriuje padėtis dabar yra katastrofiška“, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje svarstytą kreipimąsi komentuoja partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
„Nustokit bent pusę metų daryti reformas ir žmonės atsikvėps“, – į valdančiuosius kreipėsi dokumentą pristatęs LSDP garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis.
Kreipimosi projekte į ministrę pirmininkę ir sveikatos apsaugos ministrą teigiama, kad dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neveiklumo paraiškos dėl naujų vaistų kompensavimo vertinamos maždaug pusantrų metų, nors privalo būti įvertintos 90 dienų, o sprendimai apmokėti vaistus privalomojo sveikatos draudimo lėšomis – vilkinami. Kreipimesi nurodoma, kad dauguma pacientų, neturinčių pakankamai pinigų, negali gydytis šiuolaikiniais vaistais, o tokiais sprendimais taupoma pažeidžiamų gyventojų sąskaita.
Įspėja, kad perteklinių mirčių skaičius auga: tai atskleidžia krizės mastą
Pažymima, kad šiuo metu ypač sudėtinga patekti pas šeimos gydytojus, specialistus. „Nepaisant to, kad yra reglamentuotas laukimo eilėse pas medikus laikas, realybėje šių teisės aktais nustatytų terminų nesilaikoma dėl didelio medicinos darbuotojų trūkumo, gausių biurokratinių reikalavimų (ir jie nuolat auga), didelio medicinos darbuotojų darbo krūvio, slaugytojų kompetencijų siaurinimo, prastų medikų darbo sąlygų bei neadekvataus darbo užmokesčio“, – sakoma dokumente.
Socialdemokratai atkreipia dėmesį į „bauginantį“ ir šiemet dar labiau išaugusį perteklinių mirčių kiekį: „Mirtingumas Lietuvoje 2022 m. viršijo 2019 m. rodiklius, statistiškai patikimai per 40 šių metų savaičių Lietuvoje fiksuota 3315 mirčių daugiau nei per atitinkamą 2019 metų laikotarpį. Tai akivaizdžiai atskleidžia krizės teikiant sveikatos paslaugas mastą ir reikalauja skubių sprendimų“.
Siūlo mažinti biurokratiją, daugiau galių spręsti pačioms savivaldybėms
LSDP kreipimosi projekte teikiami tokie penki skubūs siūlymai:
„(1) Trumpinti registracijos iki vizito pas gydytoją laiką. Lietuva gali ir privalo garantuoti, kad laukimo vizitui pas šeimos gydytoją ir konsultacijai pas specialistą laikas neviršytų saugiai ir savalaikei pagalbai atitinkančių terminų. Būtina speciali nacionalinė „Ambulatorinių paslaugų prieinamumo užtikrinimo programa“ bei jos regioninės paprogramės. Programoje turi būti numatytos tiek vadybinės medikų darbo sąnaudas mažinančios priemonės (biurokratijos ir dokumentų pildymo siaurinimas, dalies gydytojų funkcijų delegavimas slaugytojams, o dalies slaugytojų funkcijų delegavimas ne medicininių specialybių darbuotojams), tiek ir ilgalaikės investicijos į sveikatos apsaugą (papildomo skaičiaus medicinos specialistų rengimas, specialistų pritraukimas į prastai medikais aprūpintus regionus, medikų darbą taupančios įrangos pirkimas).
(2) Užtikrinti ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų vienodą prieinamumą tiek didmiesčių, tiek rajonų centrų, tiek miestelių, tiek kaimų gyventojams.
(a) Savivaldybės turi įvertinti, kiek įstaigų ir šeimos gydytojų bei slaugytojų reikia kokybiškos lengvai pasiekiamos pirminės pagalbos gyventojams teikimui. Sveikatos apsaugos, Švietimo, Vidaus reikalų ministerijos turi padėti savivaldybėms reikiamus specialistus parengti ir įdarbinti;
(b) Savivaldybės kartu su Sveikatos apsaugos ministerija turi užtikrinti, kad ne žiedinių savivaldybių teritorijoje veikiantys stacionarai teiktų terapijos, bendrosios chirurgijos, stacionarinės slaugos (pageidautina ir akušerijos) paslaugas. Sveikatos sistemos finansavimas turi būti pertvarkytas taip, kad paslaugos būtų teikiamos kuo arčiau namų. Vykdomi rajonų ligoninių ar jų skyrių uždarymai turi būti nedelsiant sustabdyti, o ligoninių padaliniai, uždaryti 2021-2022 metais, atkurti.
(c) Nesant galimybių atstatyti uždarytus padalinius, būtina skirti pacientų pavėžėjimo programos lėšas. Pavėžėjimui yra reikalinga tiek visuomeninio transporto plėtra, tiek ir medicininio transporto, skirto pavėžėjimui, centralizuotas pirkimas bei paskirstymas rajonams.
(3) Naudoti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo ir Naujosios kartos Europa planų lėšas bei valstybės ir PSDF asignavimus užtikrinant, kad daugiau sunkių ligonių būtų gydomi efektyviais šiuolaikiniais vaistais bei deramai kompensuojamos dantų protezavimo ir kitos stomatologinės paslaugos. Lėšos, šiuo metu švaistomos beprasmiams projektams, turi būti nukreiptos gyventojų gyvybių išsaugojimui, jų sveikatos atstatymui. Kad Lietuvos piliečių gydymo lygis sparčiau artėtų prie Europos Sąjungos standartų, būtini ir europiniai mechanizmai. Tai palengvintų aukštų vaistų kainų mažinimo ir jų prieinamumo problemų sprendimą, padėtų efektyviau valdyti vaistų logistikos iššūkius. Apie būtinybę Europai bendrai apsirūpinti brangiais inovatyviais vaistais jau kurį laiką kalba Belgijos, Ispanijos, Portugalijos vadovai. Laikas ir Lietuvos Vyriausybei suprasti, kad europinis bendradarbiavimas svarbus ne tik ES investicijų pritraukimui, bet ir tam, kad tinkamai spręstume aukščiau paminėtas ir šiai dienai aktualiausias sveikatos sektoriaus problemas.
(4) Mažinti biurokratinę naštą šeimos gydytojams ir atsisakyti prievolės šeimos gydytojui ir jo komandai teikti medicininių kompensacijų nereikalaujančias ir ne PSDF objektu esančias socialines paslaugas (siuntimą techninėms pagalbos priemonėms gauti, įvairias socialines pažymas, tinkamumo dėl neįgalumo ir darbingumo lygio vertinimą ir kitas) jas deleguojant socialines funkcijas atliekančioms įstaigoms.
(5) Netaikyti šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos numatytų baudų gydytojams dėl e. sveikatos informacinės sistemos prasto darbo. Nuolat stringanti sistema neleidžia taupyti laiko pildant medicininę dokumentaciją. Sistemos veikloje neatsispindintys priimti teisės aktai klaidina gydytojus ir vaistininkus. Nuolat kaitaliojant kompensuojamų vaistų sąrašą, medikams neįmanoma susekti pokyčių. Nepateisinama, kad išrašius jau nekompensuojamus vaistus, žalą turi atlyginti asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar juos išrašęs gydytojas. Jei pasikeitęs kompensuojamų vaistų sąrašas atsispindėtų e. sistemoje ir išrašantis vaistą gydytojas matytų, ar jis kompensuojamas ar ne, šių netyčinių klaidų nebūtų. Lygiai taip pat tai taikytina ir vaistininkui.“
