Seime po pateikimo pritarta krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pateiktiems Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimams, kuriais siekiama atnaujinti strategiją atsižvelgiant į saugumo aplinkos pokyčius.
„Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos leis tinkamai ir visapusiškai sustiprinti šalies saugumą.
Nacionalinio saugumo strategijos tikslas – atgrasymo ir pasirengimo valstybės gynybai karinės agresijos atveju stiprinimas, reaguojant į ilgalaikę, tiesioginę ir realią Rusijos Federacijos keliamą grėsmę ir kitas grėsmes“, – pabrėžia R. Kaunas.
Projektu atnaujinami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai, kurie sugrupuoti pagal tris ramsčius: valstybės ginkluotos gynybos, paramos ginkluotai gynybai; valstybės atsparumo; Lietuvos interesus atitinkančios tarptautinės saugumo sistemos.
„Ši strategija – būtinas atsakas į iš esmės pasikeitusią saugumo aplinką Europoje.
Strategija svarbi tuo, kad nacionalinis saugumas čia suprantamas plačiai – ne tik kaip kariuomenės stiprinimas, bet ir kaip valstybės bei visuomenės atsparumo didinimas. Civilinės saugos, ekonominio saugumo, energetinės nepriklausomybės ir kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimas kuria visapusiškai saugesnę valstybę“, – pažymi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
„Nuolatinis JAV ir Vokietijos pajėgų buvimas Lietuvoje yra vienas svarbiausių mūsų saugumo garantų, o ši strategija tai dar labiau įtvirtina“, – pabrėžia R. Sinkevičius.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai uždavė klausimų apie Lietuvos kariuomenės stiprinimą ir Pirmosios divizijos vystymą, kaip vieną svarbiausių gynybos prioritetų, taip pat apie nacionalinės gynybos pramonės plėtrą, kuri prisideda prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos vystymo, skatina inovacijas ir technologinę pažangą šalyje.
Projekte numatomos priemonės, skirtos diversinei veiklai užkardyti, infrastruktūros objektų apsaugai, kibernetiniam saugumui stiprinti. Strategija taip pat svarbi organizuoto nusikalstamumo užkardymui, valstybės ekonominiam ir politiniam atsparumui, terorizmo, ekstremizmo ir radikalizacijos prevencijai.
Strategijoje numatomas bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi integruojant pažangiąsias technologijas į Lietuvos Respublikos gynybos pajėgumus. Ja stiprinamas susisiekimo, energetinis ir kibernetinis saugumas, finansų sistemos apsauga.
