Seimui priėmus Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją, Vyriausybė iki pernai rugsėjo turėjo patvirtinti veiksmų planą, tačiau to nepadarė iki šiol. Ketvirtadienį Seime surengęs spaudos konferenciją Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas tokį delsimą vadina nepateisinamu.
Svarbus dokumentas mėtomas kaip karšta bulvė
„Toks svarbus dokumentas mėtomas lyg karšta bulvė: Vyriausybė jau du kartus atmetė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) projektus. Laurynas Kasčiūnas guodžia Arvydą Anušauską…“, – stebisi K. Vilkauskas.
„Vadinamąją Pilietinio pasipriešinimo strategiją Seimas patvirtino dar pernai gegužę. Šios strategijos įgyvendinimo veiksmų planas apima, be kitų dalykų, pasirengimą galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, kadetų ugdymą, Pilietinio pasipriešinimo tarybos veiklos organizavimą, piliečių dalyvavimo valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime koncepciją, mobilizacines pratybas, nacionalinio saugumo ir gynybos kursus įvairių sričių atstovams, rezistencijos organizavimo kursus Specialiųjų operacijų pajėgų kariams, ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetų suformavimo tvarką, valstybės ginkluoto pasipriešinimo koncepciją“, – vardija K. Vilkauskas.
Parlamentaro nuomone, turime visas galimybes mokytis iš ukrainiečių, kovojančių su kruvina agresore Rusija, tačiau švaistome laiką biurokratiniams nesusipratimams.
„Žvelgiant į tyrimus, kiek piliečių Lietuvoje galėtų priešintis su ginklu rankose, skaičiai nedžiugina. Ir tik 3000 piliečių jau išklausė pilietinio pasipriešinimo kursą. Įvairūs incidentai ir situacijos praeityje rodo, kad nesant pasirengimo ir koordinacijos žmonės paliekami chaoso valiai“, – įspėja parlamentaras.
K. Vilkauskas ragina piliečių rengimo pasipriešinimui klausimus svarstyti kartu su civilinės saugos problemomis.
„Informuoti ir pasirengę piliečiai galėtų kompensuoti civilinės saugos spragas. Agnės Bilotaitės prižiūrima civilinė sauga – slėptuvės, infrastruktūra – stringa, o dabar ir pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui pakibo. Kas čia turėtų trinktelti kumščiu, kad mūsų valdininkai pabustų iš letargo miego?“ – klausia Seimo narys socialdemokratas K. Vilkauskas.
Planas neturėtų būti tik popierius paviršiams šluostyti
Gynybos ir saugumo ekspertas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys ragina „padėti į šalį nesutarimus“ ir nedelsiant susitarti dėl strategiškai svarbių dalykų, tokių kaip pilietinė gynyba. Ekspertas pabrėžia, kad ilgalaikiai planai – svarbu, bet problema ta, kad „neturime laiko“.
„Laikrodis tiksi. Bet kada gali įvykti dalykai, kurie iki pamatų sukrėstų mūsų šalį. Todėl būtina turėti visaapimantį dokumentą – valstybės gynybos planą. Pilietinio pasipriešinimo strategija – viena iš jo dalių“, – pažymi A. Navys.
Vertindamas KAM teikiamą strategijos įgyvendinimo planą, A. Navys jį apibūdino kaip „pusiau kvazimodą, pusiau Frankenšteiną“. Ekspertas įsitikinęs, kad planas turi būti „kuo paprastesnis, kuo aiškesnis“. Jis ragina imti pavyzdį iš Suomijos.
„Paimkime, kas geriausia, ir pritaikykime mūsų valstybei – dabar! Suomijoje apie 70 proc. gyventojų pasirengę ginklu ginti savo valstybę. Apklausos Lietuvoje rodo, kad Lietuvoje tokių – tik keliolika proc.“, – pažymi A. Navys.
Jo nuomone, tai glaudžiai susiję su gyventojų nusivylimu valdžia ir jos institucijomis.
„Reikia, kad pilietis mylėtų savo šalį. Politikai turėtų rodyti lyderystės pavyzdį, būti pavyzdžiu. Svarbus ir žiniasklaidos, šeimos vaidmuo – bet visa tai yra ilgalaikės perspektyvos dalykai. Tačiau jau dabar galime padaryti keletą dalykų. Būtina stiprinti Šaulių sąjungą, motyvuotiems žmonėms rengti apmokymus ir kursus. Deja, šiuo metu kursų ir dalyvių skaičius kažkodėl mažinamas“, – stebisi A. Navys.
Jis pateikia pavyzdį: medžiotojas – dar ne karys, bet išklausęs pasipriešinimo kursus medžiotojas – jau kitas reikalas.
Europos parlamento narys socialdemokratas Juozas Olekas turi abejonių dėl KAM parengto plano kokybės. Jį stebina, kad į šaulių mokymus numatoma kviesti tik po tūkstantį narių – gerokai menkiau nei ankstesniais metais.
„Ministerijos plane yra keistų, kurioziškų dalykų: pvz., planuojama surengti „82,5 visuomenės švietimo kampanijas“. Ta pusė po kablelio keistai atrodo“, – stebisi europarlamentaras.
„Vyriausybė nevykdo savo pareigų. Planas turėjo būti parengtas per kelis mėnesius. Raginu Vyriausybę nelaukti atostogų sezono pabaigos. Juk jau anksčiau turėjome sutartis su aukštojo mokslo įstaigomis dėl mokymų. Piliečių atsparumo ir sąmoningumo ugdymas – degantys uždaviniai. Savo sąjungininkams nuolat priekaištaujame, kad jie nedaro „namų darbų“, – o mes patys?“ – klausia J. Olekas.
K. Vilkauskas akcentuoja deramo finansavimo svarbą, kad strategijos ir planai nebūtų tik „popieriai paviršiams šluostyti“.
„Tikiuosi, Vyriausybė delsia patvirtinti planą ne dėl to, kad šykšti jam pinigų. Čia kalbame apie gyvybiškai svarbią valstybės investiciją. O kalbant apie artimiausius veiksmus – reikia surengti visuotinius pasipriešinimo mokymus. Visuotinius! Kaip sako kariai – informuotas, reiškia jau (beveik) ginkluotas“, – pabrėžia Seimo narys socialdemokratas K. Vilkauskas.
