Lapkričio 24-oji. Europos Parlamento salėse – posėdžiai, darbo grupių ginčai, pranešimai. Diena labai įtempta. Ir staiga – skambutis iš Vilniaus. Gal žurnalistai skambina, kaip įprasta? Atsiliepiu ir… perskrodžia širdį veriantis netekties skausmas! „Dobilas, Vyteni, mirė!“ – skaudus Justo Pankausko balso tembras kitame telefono gale.
Kaip tai, kodėl, juk žadėjau su Dobilu pasitarti keliais svarbiais klausimais, susijusiais su ekosistemos mokslo, inovacijų bei investicijų plėtrai Europoje kūrimu. Be to, vis tęsiame diskusiją dėl transhumanizmo apibrėžimo ir jo santykio su socialdemokratija, su jos pagrindinėmis teorinėmis vertybėmis. Kodėl mirtis aplankė taip netikėtai, kai tiek daug temų mums prieš akis?
Dar prieš mėnesį pas Vladą Bumelį lankėmės jo biochemijos muziejuje. Ten labai smagiai pasiginčijome. Ir Dobilas atrodė žvalus bei pilnas minčių apie naujų technologijų įdiegimą Lietuvoje.
Dobilai, koks Tavyje derinys – Dobilo, Jono, Kirvelio. Viskas viename! Tas „Dobilas“ – toks lietuviškas, toks dainose įsišaknijęs, toks pilnas Lietuvos pievų grožio ir kaimo buities vardas. Ir tie brangūs Užpaliai su Žvironų giminės kapais.
O kur dar ir Jonas, vis su vidurvasariu ir pražydusiomis gėlėmis sujungtas. Toje Joninių naktyje vis Balta Ramunė ir Raudonas Dobilas susitinka. Taip ir skamba „Pamilo Dobilas Ramunę!“ – šiltas Lietuvos dainos lietuviškas derinys.
Ir pavardė „Kirvelis“ – tokia pilna tautosakos grožio. Kiek lietuviškose pasakose to stebuklingo kirvelio pėdsakų randame. Tiesa, studentai sutinka savo studijų kelyje vieną kitą Kirvį, bet Kirvelis juk kitoks. Jis pilnas idealų, idėjų ir inovacijų! Studentams tai – tikras lobis. Dobilai Jonai Kirveli, kaip Tu dar mums visiems reikalingas!
Mane nuneša mūsų pažintis į 1989 metus. Pati Lietuvos Antrojo Atgimimo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kilimo banga. Apie Dobilą Kirvelį, skleidžiantį socialdemokratų idėjas, man papasakoja istorikas Antanas Kulakauskas.
Jis mane ir supažindina su Dobilu Vilniaus universiteto psichologijos katedroje pas jo draugą Albiną Bagdoną. Štai ten, Istorijos fakulteto psichologijos katedroje, mes ir pasikeičiame kontaktais. Sutariame greitu laiku susitikti ir aptarti, ar Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio platforma gali būti socialdemokratinė. Ir ar gali būti šansas atkurti Lietuvos socialdemokratų partiją!
Ir abu nupasakojame savo kelius į Lietuvos socialdemokratų partijos istoriją, į savo santykį su varpininkais, socialdemokratais bei liaudininkais, savo santykį su išlikusiais Lietuvos inteligentais, dar atsimenančiais inžinierių Steponą Kairį.
Dobilas Kirvelis, Albinas Bagdonas ir Juozas Šatas – trys Maskvos lietuvių aspirantų klubo nariai, 1964–1967 m. ten, Maskvoje, jau diskutavę apie socialdemokratijos politiką.
O aš – iš Kauno, iš pogrindžio socialdemokratų grupės, iš Antano Strazdelio nelegalaus socialistinės minties liaudies universiteto! Ir su manimi – mano brolis Eimutis Petras, mano draugai Arnoldas Vaitkevičius, Antanas Kripavičius, Jonas Baronas. Štai ir gims iniciatyvinė grupė LSDP veiklos Lietuvoje atkūrimui. Tik reikia dar iš Sąjūdžio pritraukti kelis lyderius. Ir mes tai padarome – Kazimieras Antanavičius, Aloyzas Sakalas, Kazimieras Uoka!
Dabar tie man atmintyje atgyjantys prisiminimai jau į istorijos knygas įrašyti. Ir Dobilo biografijoje tai taip pat atžymėta: VU Persitvarkymo Sąjūdžio grupių steigėjas, Sąjūdžio narys, 1989 m. LSDP atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, programos ir kitų dokumentų rengimo darbo grupės narys, „Lietuvos socialdemokrato“ redkolegijos narys, „Lietuvos žinių“ redaktorius, 1989–1991 m. LSDP vicepirmininkas, LSDP tarybos narys, LSDP Garbės narys, 1990–1995 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, 1993–1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos valdybos narys, nuo 2004 m. liepos 3 d. iki lapkričio 14 d. – Lietuvos Respublikos Seimo narys!
Ir nuoširdus Stepono Kairio idėjų ir darbų tęsėjas, Stepono Kairio fondo atsakingasis sekretorius, daugybės straipsnių apie Steponą Kairį autorius. Tai vis su visa Atgimimo epocha susiję istoriniai įvykiai, pilni ir Dobilo darbų.
Bet juk Dobilas – tikras Lietuvos biofizikos ir neurokibernetikos mokslų pradininkas, neurokibernetikos laboratorijos kūrėjas, VU Gamtos fakulteto dekanas, profesorius, nano-bio-info-cogno-eco (NBICE) technologijų konvergencijos teorijų kūrėjas.
Atmintis nuneša mane ir Dobilą į Europos socialistų kongresą Paryžiuje 1997 m. Ten, tame kongrese, Europos socialistai pasisako už naujos mokslo ir technologijų revoliucijos skatinimą. Mes abu sutariame tai įtraukti ir į LSDP darbotvarkę.
Dobilui tai tapo pačia svarbiausia gaire tolesniame jo žygyje – įrašyti į LSDP programos svarbiausias nuostatas mūsų ištikimybę nano-bio-info technologijoms. Vėliau tai peraugs ir į Dobilo puoselėjamą idėją sukurti socialdemokratinį transhumanizmą. Čia mūsų ginčams atsivėrė plačios perspektyvos. Nesutarėme dėl tokios socialdemokratijos transformacijos, bet Dobilo idealizmas skatino jį tai plačiai skleisti spaudoje.
Stoviu Rokantiškių kalnelyje. 79 kvartalas, Gulbinų kapavietė. Tyla, sniegas, nauja lentelė su užrašu „Dobilas Jonas Kirvelis“. Uždegu žvakes, keturios raudonos rožės papildo jau esančius gėlių žiedus. Ir dabar pakeliu akis į pilkšvą dangų, o pro jį stengiuosi prasiskverbti į Dobilo Veidrodinę Visatą.
Juk Tu, Dobilai, tvirtai teigei, kad Veidrodinė Visata yra toji transcendentinė Būtis. Ir ieškau akimis Tavęs toje Veidrodinėje Visatoje. Man reikia Tavęs! Ir dabar Tu gali paliūdyti apie jos Realumą.
Tad ten juk yra ir Kazimieras Antanavičius, ir Aloyzas Sakalas, ir Juozas Šatas, ir Gintautas Iešmantas, ir Kazimieras Uoka, ir Alfonsas Jokubėnas, ir Arnoldas Vaitkevičius, ir Eimutis Petras Andriukaitis! Štai toji LSDP iniciatyvinės grupės komanda. Jie Tave pasitinka.
O šiapus lieka vis retesnė mūsų komanda. Ir skauda širdį, kad „stalas toks platus, o mūsų tiek mažai…“ Dabar mums reikia dar daugiau susitelkti, kad Stepono Kairio idėjos nenusilptų, kad jaunoji socialdemokratų karta perimtų senosios kartos idealizmą. Nes be jo nėra ir socialdemokratijai ateities.
Requiem et lux, Dobilai. Ir Veidrodinėje Tavo Visatoje tebus Tau nupintas Dangaus Vainikas.
