Seimo darbo grupė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti pirmadienį baigė darbą. Parengtas LRT įstatymo pataisų projektas.
„Padarėme žingsnį pirmyn“, – sakė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
Projektas bus įregistruotas Seimo teisės aktų bazėje, visi norintieji galės teikti pastabas.
„Paprašysime ir ekspertų įvertinti, nusiųsime į Venecijos komisiją, kad jie pasižiūrėtų, kaip atrodo“, – sakė J. Olekas.
Parengtu įstatymo projektu apibrėžiama nacionalinio transliuotojo misija, steigiamas naujas nacionalinio transliuotojo valdymo organas – valdyba, LRT taryba išplečiama nuo 12 iki 15 narių: ji pasipildys asmenų su negalia organizacijų, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos ir Trišalės tarybos atstovais.
Nustatyti reikalavimai LRT tarybos nariams: jais galės būti asmenys, turintys penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.
Įtvirtinta, kad „Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
LRT generalinio direktoriaus atleidimo klausimas išspręstas taip: jis gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo. Balsų kartelė norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo lieka ta pati: dviejų trečdalių balsų. Atvirai ar slaptai balsuoti, spręs LRT taryba. LRT generalinis direktorius pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
LRT su Vyriausybės įgaliota institucija turės sudaryti viešųjų paslaugų sutartis, kuriose bus nustatytos užduotys ir tikslai, už kurias valstybė mokės nacionaliniam transliuotojui.
Dalis pakeitimų įsigalios nuo 2027 arba 2028 metų.
Kultūros ministerija rengs pataisas dėl LRT finansavimo modelio.
Paskutiniame darbo grupės posėdyje akcentuota, kad Taryba yra tas organas, kuris turi nustatyti taisykles.
Vytautas Grubliauskas išsakė nuomonę, kad reikia aiškumo, kaip, kas ir ką deleguos, kas kiek laiko keisis – „to aiškumo reikia, kitu atveju painiavos gali būti daugiau negu naudos“, – įspėjo parlamentaras.
Darbo grupės nariai akcentavo išorinės LRT kontrolės svarbą.
J. Olekas pažymėjo, darbo grupė apsiribojo valdysenos sutvarkymu, o toliau Kultūros ministerija nagrinės, kaip pereiti „prie to naujo, sutartinio valdymo ir finansavimo“.
Komentuodami finansavimo situaciją, darbo grupės nariai akcentavo, kad finansavimas turi būti skiriamas atsižvelgiant į sąnaudas ir užtikrinant misijos įgyvendinimą.
Pabrėžta, kad bus laukiama Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl finansavimo modelio tinkamumo, kad išvengtume sankcijų. Kol kas neaišku, kada EK priims sprendimą. Užsiminta ir apie galimą neigiamą scenarijų: jei EK sprendimas būtų nepalankus LRT, ši turėtų grąžinti dalį valstybės paramos į biudžetą, o tai galėtų reikšti netgi bankroto riziką.
Akcentuota, kad teisminiuose procesuose „pirmuoju smuiku“ turėtų griežti Kultūros ministerija, nes iki šiol į juos buvo labiau įsitraukusi pagalbos gavėja – LRT.
Olekas pabrėžė, kad šios darbo grupės darbas – svarbus žingsnis apsaugant LRT nuo sudėtingos finansinės situacijos ir „apsaugant Lietuvos vardą“.
V. Grubliauskas darbo grupės vardu padėkojo Seimo Pirmininkui už „diplomatišką darbo organizavimą“.
„Būta bangavimų, bet jūs, kaip prityręs kapitonas, suvaldėte laivą.
Tolesnis procesas Seime irgi nebus paprastas“, – prognozavo parlamentaras.
Paskutiniame posėdyje nubrėžta tolimesnė darbo perspektyva: atsižvelgiant į Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir į Valstybės kontrolės išvadas dėl lėšų naudojimo efektyvumo, reikėtų padirbėti prie finansavimo modelio.
Darbo grupės narė, parlamentarė Indrė Kižienė pasidžiaugė, kad turime ne šiaip išvadas ar rekomendacijas, o solidų įstatymo projektą.
„Tikrai geras, išdiskutuotas projektas: atsižvelgta ir į opozicijos nuomonę – labai daug jos siūlymų įtraukta“, – pabrėžė parlamentarė.
