Per devynis aktyvios veiklos mėnesius pavyko pasiekti daugiau, nei buvo galima tikėtis įvertinant turimas pajėgas ir finansavimą – tokią išvadą daro Kultūros ministerija, pristatydama svarbiausius kadencijos darbus kultūros srityje. Joje apžvelgiami esminiai pokyčiai ir pradėti darbai, orientuoti į du pagrindinius rodiklius – žmones ir finansus.
„Valstybė prasideda nuo kultūros – tai ne išlaidos, o pamatinė investicija į kūrybingą, atsparią ir kritiškai mąstančią visuomenę. Per šį trumpą, bet itin intensyvų laikotarpį su komanda siekėme, kad kultūros galia būtų matoma ir įvertinta. Sutelkėme dėmesį į du esminius dalykus: žmones, kurie kuria, ir tvarius finansinius sprendimus, kurie leistų jiems oriai gyventi. Nuveikti darbai – nuo kovos su dezinformacija iki strateginio požiūrio į paveldą ir atlyginimus – yra tik pradžia. Tikiuosi, kad pradėtas kryptingas darbas bus tęsiamas“, – sako laikinasis kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Vienu iš svarbiausių prioritetų tapo kova su dezinformacija ir pilietiškumo ugdymas. Siekiant sukurti dezinformacijos stebėsenos ir prevencijos sistemą, pateikta paraiška 400 tūkst. eurų finansavimui gauti iš NATO saugumo fondo. Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Krašto apsaugos ministerija, o Lietuvos kultūros tarybos programos perorientuotos teikiant prioritetą pilietiškumą ugdantiems projektams. Šiems tikslams įgyvendinti veikia ir tarpinstitucinė darbo grupė, kuri iki 2025 m. gruodžio mėnesio parengs bendrą kovos su dezinformacija veiksmų planą.
Itin daug dėmesio skirta efektyvesnei kultūros paveldo apsaugai. Seimui pateiktas naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektas, pradėti 3D kultūros paveldo objektų skenavimo darbai įgyvendinant projektą „E. kultūra“, o su Krašto apsaugos ministerija sutarta dėl bendrų veiksmų saugant kultūros vertybes ginkluoto konflikto atveju.
Gerinant kultūros lauko sąlygas, Finansų ministerijai pateiktas trejų metų biudžeto planas, numatantis kultūros darbuotojų atlyginimo kėlimą iki šalies vidutinio darbo užmokesčio. Kultūros įstaigoms grąžintas finansinės apskaitos savarankiškumas, atsisakant anksčiau numatyto funkcijų centralizavimo. Pasiekta, kad nuo 2026 m. knygoms būtų taikomas mažesnis 5 proc. PVM tarifas.
Ataskaitoje taip pat išskiriami pasiekimai stiprinant kultūros ir kūrybines industrijas, skatinant mecenatystę, plėtojant edukaciją per kultūrą, atnaujinant tautinių mažumų politiką bei stiprinant tarptautinius ryšius. Pradėti pasirengimo darbai Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 m., parengta Lietuvos kultūros programa Italijoje (2025–2026 m.) bei pradėtas planuoti Lietuvos ir Vokietijos kultūrinių mainų projektas (2027–2028 m.).
Išsamesnę Kultūros ministerijos devynių mėnesių veiklos ataskaitą rasite čia.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija.
