Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį Seimui pateikė Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą, o kartu su juo – ir Gyventojų pajamų mokesčio bei Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų projektus.
Seimui pritarus po pateikimo, toliau projektus svarstys Seimo komitetai.
„Lietuvos kariuomenei šiuo metu priklauso devyni kariniai poligonai, tačiau jų nebepakanka.
Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių treniruotėms reikia daugiau infrastruktūros, daugiau erdvės. Naujo poligono įsteigimas būtinas siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją. Lietuvos kariuomenė privalo augti“, – pabrėžia R. Kaunas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius akcentuoja strateginę poligono vietą.
„Strateginė poligono vieta (Suvalkų koridorius, siena su Baltarusija) leis Lietuvos kariuomenei rengtis realiam pajėgų dislokavimui, judėjimui, aprūpinimui, ryšiui ir sąveikai su sąjungininkais, ruošiantis galimiems veiksmams dieną „X“.
Tokia vieta mūsų kariuomenei strategiškai svarbi ir dėl galimybės bendradarbiauti su Lenkijos kariuomene“, – pabrėžia R. Sinkevičius.
Jis primena, kad Pabradės poligone dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, o Rūdninkų poligone galės treniruotis Vokietijos brigados kariai. Kitos karinio rengimo vietos nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų.
Kokios kompensacijos ir kada pasieks gyventojus
Krašto apsaugos ministerijos teikiamuose projektuose numatytos kompensacijos vietos gyventojams.
Karinio poligono teritorijoje esantis turtas bus paimamas visuomenės reikmėms, o už jį bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Bus atlyginama už žemę, pastatus, sodinius, medynus, negautą derlių, įdėtas lėšas ir visus kitus nuostolius, taip pat iškėlimo išlaidas. Pinigai gyventojų sąskaitas pasiektų iki 2027 metų vidurio.
„Atsižvelgiant į tai, kad poligonas steigiamas ypatingos skubos tvarka, taikant specialias žemės paėmimo procedūras, siūlome išmokėti kompensacijas turto savininkams taip pat ir už jų patiriamus neturtinius praradimus bei sukeliamus nepatogumus“, – komentuoja R. Kaunas.
Į karinio poligono teritoriją patenka 13 sodybų, iš kurių – 1 komercinės paskirties pastatas, o į karinio mokymo teritoriją – 77 sodybos. Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai.
Už valstybės visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimą išmokės Krašto apsaugos ministerija. Už šioje teritorijoje esančias privačias sodybas papildomai prie turto vertės būtų išmokama 45 MMA (51 885 EUR) už neturtinio pobūdžio praradimus. Už miško ir žemės sklypus bei komercinės paskirties pastatą papildomai būtų išmokama 5 MMA (5765 EUR) už žemės sklypą dėl neturtinio pobūdžio praradimų.
Karinio mokymo teritorijoje esančias namų valdas savininkai turės teisę išsaugoti arba per 60 mėnesių išreikšti pageidavimą turtą valstybei parduoti.
Visa kompensacija nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Procesas prasidės po įstatymo priėmimo – bus atliekamas poligono teritorijoje esančio turto vertinimas, iki 2027 metų pradžios planuojama sklypų savininkams pateikti pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus.
Gyventojų lankymasis, grybavimas ir uogavimas teritorijoje nebus draudžiamas, kai nevyks pratybos. Poligonas nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, jame bus galima lankytis.
Įrengiant poligoną, bus tvarkomi vietos keliai, vandentiekio sistemos, elektros tinklai. Atsiras naujų darbo vietų: skaičiuojama, kad didesnio poligono aptarnavimui reikia apie 100 įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo inžinierių, aplinkosaugos ir saugos specialistų iki ūkio, priežiūros ir pagalbinių darbų specialistų.
Kapčiamiesčio poligone nenumatomi jokie plyno miško kirtimai.
