Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Syso pasisakymas diskusijoje „2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa. Lietuvos prioritetai ir Europos Sąjungos strateginiai tikslai“ 2025 m. spalio 16 d. Seimo plenarinio posėdžio metu
Gerbiamas Seimo Pirmininke,
Gerbiamas Europos Komisijos nary,
Jūsų Ekscelencijos,
Gerbiami Seimo nariai, svečiai
Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų vizitą Lietuvos Respublikos Seime ir galimybę tiesiogiai pasikeisti nuomonėmis.
Šis susitikimas vyksta itin svarbiu laikotarpiu – prasidedant deryboms dėl Europos Komisijos ambicingo 2028–2034 metų Daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlymo.
Lietuva visada laikosi pozicijos, kad mums visiems reikia finansiškai tvirtos, saugios ir konkurencingos Europos Sąjungos, gebančios greitai reaguoti į krizes ir užtikrinti, kad ekonominė konvergencija tarp valstybių narių ne tik išliktų, bet ir stiprėtų.
Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į Sanglaudos politiką. Sanglauda yra vienas iš kertinių Europos Sąjungos solidarumo principų. Mums kelia nerimą tai, kad realus sanglaudos finansavimo lygis gali mažėti, nors regioniniai skirtumai vis dar išlieka dideli.
Svarbu išsaugoti Sanglaudos politikos pagrindinius elementus:
partnerystės principą – Europos Sąjungos, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė bendrai planuoja, įgyvendina ir stebi programas;
bendrą pasidalijamąjį valdymą – Sanglaudos politika įgyvendinama bendrai, Europos Komisijai dirbant su valstybėmis narėmis;
teritorinį požiūrį – politikos priemonės pritaikomos pagal konkretaus regiono poreikius ir galimybes, o ne taikomos vienodai visiems.
Sanglaudos fondų lėšos turi būti aiškiai atskirtos – jos turi būti aiškiai identifikuojamos, skiriamos tik sanglaudos tikslams ir valdomos pagal savas taisykles.
Atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį prie Europos Sąjungos išorės sienos su rusija ir baltarusija, būtina numatyti papildomą finansavimą pasienio regionų atsparumui stiprinti.
Kalbant apie saugumą, inovacijas ir infrastruktūrą, šios sritys tampa vis svarbesnės mūsų atsparumui geopolitinių grėsmių kontekste. Lietuva vertina Komisijos siekį stiprinti finansavimą išorės sienų valdymui ir kovai su hibridinėmis grėsmėmis.
Šiame kontekste remiame finansavimo didinimą tokiems strateginiams projektams kaip „Rail Baltica“ ir karinio mobilumo infrastruktūrai. Svarbu užtikrinti finansavimą kritinės infrastruktūros apsaugai ir atsparumo stiprinimui.
Palaikome Konkurencingumo fondo supaprastinimą ir išteklių didinimą gynybos, saugumo ir inovacijų srityse. Svarbu, kad atrankos mechanizmai išliktų proporcingi ir geografiškai subalansuoti.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programa ir Kaliningrado specialiojo tranzito schema yra sutartiniai įsipareigojimai, todėl jiems siūlomas atskiras finansavimas yra strategiškai svarbus, visiškai pagrįstas ir turi būti išsaugotas.
Žemės ūkio klausimai išlieka itin reikšmingi tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Lietuva ir toliau sieks užbaigti tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos procesą, kad visų valstybių narių ūkininkai turėtų lygias sąlygas bendroje rinkoje. Kartu būtina išlaikyti pakankamą finansavimą abiem Bendrosios žemės ūkio politikos ramsčiams – tiek tiesioginėms išmokoms, tiek kaimo plėtrai.
Tačiau nepritariame, kad Bendrosios žemės ūkio politikos tikslai būtų perkelti į Nacionalinį ar Regioninį partnerystės planą – tai didintų administracinę naštą ir mažintų veiksmingumą. Siūlome išlaikyti dabartinį mechanizmą, užtikrinantį lankstumą ir realistišką projektų įgyvendinimo tempą.
Kitas svarbus aspektas – išorės santykiai. Teigiamai vertiname instrumentų konsolidaciją ir didesnį dėmesį geografinėms prioritetinėms sritims. Sveikiname atskirą 100 mlrd. EUR priemonę Ukrainai (100 mlrd. eurų fondas, skirtas paremti Ukrainą) ir pasisakome už dotacijų dalies didinimą. Palaikome didesnį finansavimą Moldovai ir kitoms Rytų partnerystės šalims proporcingai jų reformų pažangai ir įvertinant santykius su Europos Sąjunga.
Dar vienas klausimas, tiesiogiai susijęs su visos Europos Sąjungos finansiniu tvarumu ir ateities iššūkių valdymu – tai vadinamieji nauji nuosavi ištekliai. Lietuva supranta Komisijos siekį stiprinti ES biudžeto tvarumą ir autonomiją. Palaikome naujų nuosavų išteklių, tokių kaip pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM), sukūrimą ir laikomės trijų aiškių principų:
– nauji nuosavi ištekliai turėtų generuoti „šviežias“ lėšas, užuot perkėlus nacionalines biudžeto lėšas į ES biudžetą (kaip Europos Komisija pasiūlė dėl nuosavų išteklių, pagrįstų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATL), tabako akcizais ir e. atliekomis);
– jie turi būti paprasti, skaidrūs ir nuspėjami;
– jų poveikis valstybėms narėms turi būti teisingas ir proporcingas.
Lietuva palankiai vertina nuosavų išteklių sprendime pasiūlytą išskirtinio krizės instrumento sukūrimą, nes Europos Sąjungai susiduriant su vis sudėtingesnėmis krizėmis ir iššūkiais, turime turėti tinkamus įrankius jų valdymui.
Gerbiamas Komisare,
esame pasirengę konstruktyvioms diskusijoms ir tikimės, kad Lietuvos išdėstyti prioritetai bus tinkamai įvertinti ir į juos bus atsižvelgta.
Taip pat norime Jus iš anksto pakviesti dalyvauti mūsų renginiuose 2027 m., kada Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai ir, tikėtina, turės užbaigti derybas dėl 2028–2034 m. Daugiametės finansinės programos.
Lietuva planuoja surengti tarpparlamentines konferencijas ir aukšto lygio renginius, kuriuose labai tikimės Jūsų dalyvavimo. Jūsų įžvalgos ir patirtis būtų neįkainojama diskutuojant apie Europos ekonominės integracijos, sanglaudos ir valdymo ateitį.
