Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Aplinkos apsaugos įstatymai, kuriais įtvirtinta griežtesnė upių apsauga, atliekant jų tvarkymo bei gilinimo darbus.
1 kilometro ir ilgesniame ruože atliekamiems darbams bus būtinas planuojamos ūkinės veiklos vertinimas, o už pažeidimus juridiniam asmeniui grės ir daugiau nei 10 tūkstančių eurų siekiančios baudos.
Įstatymų pokyčius inicijavęs Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad tai padės upėse išvengti didelio masto pažeidimų.
„Didelio masto pažeidimai Nemune, kai vietoje upės tvarkymo darbų buvo atlikti neteisėti gilinimo darbai ir padaryta beveik 8 mln. eurų siekianti žala gamtai, parodė, kokia skylėta yra upių apsauga.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete parlamentinių kontrolių metu nagrinėjome ne vieną atvejį, kai upės valymo darbai tampa gilinimo darbais, statybos darbai atliekami taip, lyg jie būtų vykdomi sausumoje be jokio poveikio aplinkai vertinimo: kasama sunkiąja technika, į upę pilamas gruntas, nukasinėjamas upės dugnas ten, kur kažkas įsigeidė. Džiaugiuosi, kad besibaigiant praėjusiems metams pavyko priimti įstatymų pakeitimus, kurie užtikrins didesnę upių apsaugą ir padės išvengti tokio masto žalos, kokia buvo padaryta Nemune“, – sako L. Jonauskas.
Pagal įsigaliojusį naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą poveikio aplinkai vertinimo reikės vidaus vandenų kelių įrengimui, gilinimui, kai įrengiamas ar gilinamas 1 km ar ilgesnis nenutrūkstamas vidaus vandenų kelio ruožas. Taip pat poveikio aplinkai vertinimas turės būti atliekamas ir upių vagų gilinimui, kranto ar krantų keitimui, įskaitant salų, dambos įrengimui ar nukasimui (kai gilinamas 1 km ar ilgesnis nenutrūkstamas upės vagos ruožas).
„Net ir trumpalaikis dugno kasimas lemia ilgalaikes ekologines pasekmes, todėl planuojant įrengti vandens kelią, gilinti upės vagą ilgesniame nei 1 km ruože, planuojamos ūkinės veiklos vertinimas yra privalomas“, – teigia L. Jonauskas.
Už valymo, gilinimo darbų vykdymą vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose, neatlikus planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (arba) poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, grės bauda nuo 4000 iki 6000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą – nuo 7000 iki 10 000 eurų.
Tuo tarpu už aplinkosauginių reikalavimų paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo pažeidimus lauks bauda nuo 5000 iki 10 000 eurų. Už nusižengimą pakartotinai – nuo 10 000 iki 15 000 eurų bauda.
„Seimo Aplinkos apsaugos komitete parlamentinės kontrolės akiratyje atsidūrę Nemune ties Alytumi ir Druskininkais upės vagos pažeidimai, padaryti ją neteisėtai gilinant, parodė, kad problemą būtina spręsti kompleksiškai.
Pirmą kartą už tokius pažeidimus numatyta atsakomybė juridiniams asmenims. Dažnai tokius darbus lydi ne vienas pažeidimas, o baudų ir žalos aplinkai atlygintina suma taps tikrai didele našta, kuri, tikiuosi, atgrasys nuo pažeidimų“, – sakė L. Jonauskas.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete dėl aplinkosauginių pažeidimų Nemune dar praėjusių metų vasario mėnesį vyko parlamentinė kontrolė su įvairių institucijų atstovais. Aplinkos apsaugos departamento pradėtas tyrimas parodė didelius upės vagos pažeidimus, užfiksavo didelį neigiamą poveikį aplinkai, žuvų ištekliams. Žala aplinkai įvertinta 8 mln. eurų.
