Švietimo politika Archives - Page 4 of 6

Darius Razmislevičius. Vietoj močiutės, auklės ar vyresnio brolio priežiūros – kompetentinga visos dienos mokykla

Dar prieš naujuosius metus Seimas pateikimo stadijoje pritarė Švietimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo, pirmiausia pradiniame ugdyme, o paskui, esant poreikiui, ir kitose ugdymo pakopose, būtų įteisintas kompleksinis visos dienos mokyklos modelis. Toks įstatymo pakeitimas, mano nuomone, būtų labai naudingas visiems: ir bendruomenei, ir vaikams, ir tėvams bei mokytojams. Tiesą pasakius, net stebiuosi, kodėl mes tokių galimybių nesudarėme vaikams daug anksčiau. Juk privalumų šiame pasiūlyme gausybė! Pradinukai visą dieną praleisdami laiką mokyklos erdvėje su savo mokytojais turėtų pilną užimtumą: pirmiausia pamokos, vėliau laisvas laikas su bendraklasiais arba popamokinės veiklos būreliai, tada šilti ir kokybiški pietūs ar pavakariai ir net namų darbų padarymas su tinkama pagalba. Šiais laikais didelė dalis mokyklų stipriai investuoja į pastatų ir erdvių ...

Mokytojus užgriuvusią biurokratinę naštą parlamentarai vadina švietimo žlugdymu

Mokytojams kreipusis į valdžią dėl nebepakeliamos biurokratinės naštos, socialdemokratai ragina valdžią persvarstyti švietimo įstaigoms ir pedagogams taikomus reikalavimus dėl dokumentų pildymo, ypač nuo sausio 1 d. įsigaliojusią tvarką, pagal kurią, be kitų dalykų, mokyklos privalo visų smulkių sąskaitų duomenis suvedinėti į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. „Popierizmas atima iš mokytojo didžiulę dalį laiko. Įvairiausių ataskaitų, žurnalų, dienynų pildymas, veiklos planų ir kitokių dokumentų rengimas... Dalis jų – neišvengiami, bet daugelis jų – beprasmė biurokratija, ir tų reikalavimų kasdien daugėja. Popierizmas užkariavo mokyklas! Mokytojai vis mažiau laiko skiria tiesioginiam savo darbui“, – piktinasi Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas. Pedagogo patirties turintis parlamentaras vardija kasdienio biurokratizmo apraiškas mokytojų darbe ...

Remigijus Motuzas. Mokyklų tinklo pertvarka – sutvarkys ar „patvarkys“?

Vienas iš svarbiausių švietimo tikslų yra sudaryti sąlygas, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Bet šiandien vis dažniau iš ugdymo įstaigų darbuotojų girdime, kad tai tik deklaruojami tikslai, neatitinkantys realios padėties. Švietimo įstaigų bendruomenėms vis daugiau neaiškumų ir sumaišties kelia nuolatinės švietimo reformos, dėl kurių jau seniai visi yra pavargę ir nusivylę. Viena iš tokių yra niekada nesibaigianti mokyklų tinklo pertvarka. Jos metu mokyklos beveik išnyko kaimuose, sudarkyti tradiciniai mokyklų tipai miestuose, sukurta nereikalinga įtampa visuomenėje, savivaldybėse ir iššvaistytos lėšos. Tačiau iš klaidų nepasimokyta. Vyriausybė 2021 m. pabaigoje vėl priėm ...

Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratų siūlomam visos dienos mokyklos modeliui

Šiandien, ketvirtadienį, Seimas pateikimo stadijoje pritarė Socialdemokratų partijos frakcijos narės prof. Vilijos Targamadzės, kartu su kitais frakcijos nariais, registruotam Švietimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo pradiniame ugdyme ir, esant poreikiui, kitose bendrojo ugdymo mokyklos pakopose, būtų įteisintas kompleksinis visos dienos mokyklos modelis. Kaip teigiama įstatymo pakeitimo projekte, pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu, o visos dienos mokyklos tikslas – sudaryti sąlygas „kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje.“ „Šis pasiūlymas yra nukreiptas į visos dienos vaikų užimtumą. Tai apima ir formalų švietimą, pamokas, ir neformalų ugdymo procesą, kultūrinius renginius ir panašiai. Visos dienos mokyklos poreikis labiaus ...

„Tūkstantmečio mokyklos“ – tik dideliems ir stipriems? Po pristatymo Seime – kritika dėl nelygybės

Po naujausio „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pristatymo Seimo komitete parlamentarai vėl užvertė ministerijos atstovus klausimais ir įtarimais. Tarp švietimiečių didelį autoritetą turinčios profesorės, socialdemokratų Seimo frakcijos narės Vilijos Targamadzės vertinimu, su kiekvienu pristatymu aiškumo ne daugėja, o mažėja. „Tūkstantmečio mokyklų programoje galės dalyvauti ne bet kas. Kaip bus atrenkamos mokyklos, neaišku. Tai didžiausia mįslė: kokie gi bus tie dalyvių atrankos kriterijai ir rodikliai? Deja, ministerijos pranešėja apie tai kalbėjo itin mažai ir neaiškiai. Ypač įtartina, kad iš pristatymo be pėdsakų dingo Geros mokyklos koncepcija, akcentuojama Lietuvos vyriausybės programoje“, – abejonėmis dalijasi prof. V. Targamadzė. Prof. V. Targamadzė klausė programos rengėjų, ar mokyklų atrankai bus naudojami pažangos rodikliai. „Tuomet kyla klausimas ...

Parlamentarė aiškinsis, kodėl taip lėtai įgyvendinamas specialiųjų poreikių turinčių moksleivių įtraukimas: ministerijos planas – brangus, bet miglotas

Socialdemokratų Seimo frakcijos narė prof. Vilija Targamadzė kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą įtraukiojo ugdymo planą, kuriam įgyvendinti numatyta skirti milijonus eurų. Ji atkreipia dėmesį į šio plano nesuderinamumą su Švietimo įstatymu. „Plano logika ir pagrįstumas kelia abejonių. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad jau 2024-aisiais specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai turėtų turėti galimybę būti ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose. O ministerijos plane parašyta: 2024 m. pagalbos sulauks 80 proc. tokių vaikų. Be to, ministerija ketina atnaujinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupių nustatymo ir jų skirstymo į lygius tvarką (aprašą). Visiškai neaišku, kuo bus grindžiami visi planuojami sprendimai, nes kai kuriuos plane nurodomus darbus numatoma vykdyti dar neturint minėtojo aprašo“, – sako prof. V. Targamadzė. Pe ...

Tomas Bičiūnas. Žlungančiam Lietuvos sportui nereikia trenerių?

Lietuvos sporto situacija nedžiugina. Daugumai sportininkų, jų trenerių, specialistų ir sporto funkcionierių tai – jokia naujiena, bet sprendimų priėmėjams akys, atrodo, atsivėrė tik pasibaigus Tokijo olimpinėms žaidynėms, kurias minėsime kaip vienas nesėkmingiausių mūsų šalies dalyvavimo istorijoje. Jei manote, kad sporto srityje pas mus jau pasiektas dugnas, labai klystate. Galimybių dar pabloginti padėtį yra daug! Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministrė viešai pažadėjo jau artimiausiu metu ieškoti galimybių keisti sporto finansavimo tvarką, pasirūpinti infrastruktūra ir stiprinti sporto federacijų veiklą, vien to nebepakaks, net jei šie pažadai būtų ištesėti. Vienas didžiausių iššūkių, kurį būtina kuo greičiau išspręsti – trenerių ruošimas. Jau esu kritiškai pasisakęs apie Sporto įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinta nuostata, kad sporto treneriais gali dir ...