Spaudos konferencija „Mokyklų naikinimo metas“

Spaudos konferencija „Mokyklų naikinimo metas“

Kiek mokyklų išliks po švietimo įstaigų tinklo „optimizavimo“? Valdantiesiems skubant „įsisavinti“ ES lėšas, socialdemokratai įspėja: „Tūkstantmečio mokyklų“ programa nuskurdins 85 proc. mokyklų ir suduos mirtiną smūgį mažosioms mokykloms. „Skubėdama įsisavinti ES pinigus, valdžia ėmėsi visokių pertvarkų. Jau kalbėjome apie ligoninių naikinimą (žmonės turės važiuoti pas gydytoją į artimiausią didmiestį). Atėjo ir mokyklų eilė. Kiek jų bus uždaryta? Klestės tik saujelė išrinktųjų „tūkstantmečio mokyklų“? Net patys konservatoriai dėl to jau barasi tarpusavyje“, – pažymi Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas, penktadienį Seime rengiantis spaudos konferenciją. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Rokiškio rajono švietimo įstaigų asociacijos vadovė Dainora Mineikienė, VU docentas Liutauras Gudžinskas ir buvęs mokytoja ...

Modesta Petrauskaitė. Tūkstantmečio mokyklų programa – gera mokykla elito vaikams

Modesta Petrauskaitė. Tūkstantmečio mokyklų programa – gera mokykla elito vaikams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė ilgai ruoštos ir derintos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ startą. Savivaldybėms, kurios turės apsispręsti dėl dalyvavimo projekte yra skiriamos aštuonios savaitės. Savivaldybių atstovai per šį laikotarpį turi išrinkti po 2-3 mokyklas, kurios dalyvaus programoje. Žinoma, savivaldybėms palikta teisė ir nedalyvauti projekte, tačiau tikėtina, kad net ir esant nemažiems šios programos trūkumams, tokių neatsiras. Savivaldybės suskubs pasiimti ministerijos dalinamus pinigus, o tai gali užprogramuoti dar didesnę atskirtį regionuose, mažų mokyklų uždarinėjimą ir ugdymo kokybės skirtumų didėjimą toje pačioje savivaldybėje. „Tūkstantmečio mokyklos“ programa siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias m ...

Darius Razmislevičius. Vietoj močiutės, auklės ar vyresnio brolio priežiūros – kompetentinga visos dienos mokykla

Darius Razmislevičius. Vietoj močiutės, auklės ar vyresnio brolio priežiūros – kompetentinga visos dienos mokykla

Dar prieš naujuosius metus Seimas pateikimo stadijoje pritarė Švietimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo, pirmiausia pradiniame ugdyme, o paskui, esant poreikiui, ir kitose ugdymo pakopose, būtų įteisintas kompleksinis visos dienos mokyklos modelis. Toks įstatymo pakeitimas, mano nuomone, būtų labai naudingas visiems: ir bendruomenei, ir vaikams, ir tėvams bei mokytojams. Tiesą pasakius, net stebiuosi, kodėl mes tokių galimybių nesudarėme vaikams daug anksčiau. Juk privalumų šiame pasiūlyme gausybė! Pradinukai visą dieną praleisdami laiką mokyklos erdvėje su savo mokytojais turėtų pilną užimtumą: pirmiausia pamokos, vėliau laisvas laikas su bendraklasiais arba popamokinės veiklos būreliai, tada šilti ir kokybiški pietūs ar pavakariai ir net namų darbų padarymas su tinkama pagalba. Šiais laikais didelė dalis mokyklų stipriai investuoja į pastatų ir erdvių ...

Mokytojus užgriuvusią biurokratinę naštą parlamentarai vadina švietimo žlugdymu

Mokytojus užgriuvusią biurokratinę naštą parlamentarai vadina švietimo žlugdymu

Mokytojams kreipusis į valdžią dėl nebepakeliamos biurokratinės naštos, socialdemokratai ragina valdžią persvarstyti švietimo įstaigoms ir pedagogams taikomus reikalavimus dėl dokumentų pildymo, ypač nuo sausio 1 d. įsigaliojusią tvarką, pagal kurią, be kitų dalykų, mokyklos privalo visų smulkių sąskaitų duomenis suvedinėti į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. „Popierizmas atima iš mokytojo didžiulę dalį laiko. Įvairiausių ataskaitų, žurnalų, dienynų pildymas, veiklos planų ir kitokių dokumentų rengimas... Dalis jų – neišvengiami, bet daugelis jų – beprasmė biurokratija, ir tų reikalavimų kasdien daugėja. Popierizmas užkariavo mokyklas! Mokytojai vis mažiau laiko skiria tiesioginiam savo darbui“, – piktinasi Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas. Pedagogo patirties turintis parlamentaras vardija kasdienio biurokratizmo apraiškas mokytojų darbe ...

Remigijus Motuzas. Mokyklų tinklo pertvarka – sutvarkys ar „patvarkys“?

Remigijus Motuzas. Mokyklų tinklo pertvarka – sutvarkys ar „patvarkys“?

Vienas iš svarbiausių švietimo tikslų yra sudaryti sąlygas, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Bet šiandien vis dažniau iš ugdymo įstaigų darbuotojų girdime, kad tai tik deklaruojami tikslai, neatitinkantys realios padėties. Švietimo įstaigų bendruomenėms vis daugiau neaiškumų ir sumaišties kelia nuolatinės švietimo reformos, dėl kurių jau seniai visi yra pavargę ir nusivylę. Viena iš tokių yra niekada nesibaigianti mokyklų tinklo pertvarka. Jos metu mokyklos beveik išnyko kaimuose, sudarkyti tradiciniai mokyklų tipai miestuose, sukurta nereikalinga įtampa visuomenėje, savivaldybėse ir iššvaistytos lėšos. Tačiau iš klaidų nepasimokyta. Vyriausybė 2021 m. pabaigoje vėl priėm ...

Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratų siūlomam visos dienos mokyklos modeliui

Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratų siūlomam visos dienos mokyklos modeliui

Šiandien, ketvirtadienį, Seimas pateikimo stadijoje pritarė Socialdemokratų partijos frakcijos narės prof. Vilijos Targamadzės, kartu su kitais frakcijos nariais, registruotam Švietimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo pradiniame ugdyme ir, esant poreikiui, kitose bendrojo ugdymo mokyklos pakopose, būtų įteisintas kompleksinis visos dienos mokyklos modelis. Kaip teigiama įstatymo pakeitimo projekte, pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu, o visos dienos mokyklos tikslas – sudaryti sąlygas „kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje.“ „Šis pasiūlymas yra nukreiptas į visos dienos vaikų užimtumą. Tai apima ir formalų švietimą, pamokas, ir neformalų ugdymo procesą, kultūrinius renginius ir panašiai. Visos dienos mokyklos poreikis labiaus ...

„Tūkstantmečio mokyklos“ – tik dideliems ir stipriems? Po pristatymo Seime – kritika dėl nelygybės

„Tūkstantmečio mokyklos“ – tik dideliems ir stipriems? Po pristatymo Seime – kritika dėl nelygybės

Po naujausio „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pristatymo Seimo komitete parlamentarai vėl užvertė ministerijos atstovus klausimais ir įtarimais. Tarp švietimiečių didelį autoritetą turinčios profesorės, socialdemokratų Seimo frakcijos narės Vilijos Targamadzės vertinimu, su kiekvienu pristatymu aiškumo ne daugėja, o mažėja. „Tūkstantmečio mokyklų programoje galės dalyvauti ne bet kas. Kaip bus atrenkamos mokyklos, neaišku. Tai didžiausia mįslė: kokie gi bus tie dalyvių atrankos kriterijai ir rodikliai? Deja, ministerijos pranešėja apie tai kalbėjo itin mažai ir neaiškiai. Ypač įtartina, kad iš pristatymo be pėdsakų dingo Geros mokyklos koncepcija, akcentuojama Lietuvos vyriausybės programoje“, – abejonėmis dalijasi prof. V. Targamadzė. Prof. V. Targamadzė klausė programos rengėjų, ar mokyklų atrankai bus naudojami pažangos rodikliai. „Tuomet kyla klausimas ...

Close