Socialdemokratai: Valstiečių vyriausybė kol kas džiaugiasi ankstesnių vyriausybių įdirbiu

Socialdemokratai: Valstiečių vyriausybė kol kas džiaugiasi ankstesnių vyriausybių įdirbiu

Seimas ėmėsi svarstyti šios vyriausybės pateiktą veiklos ataskaitą. Socialdemokratų vertinimu, daugeliu atvejų vyriausybės veiklos rezultatai yra tiesiog ankstesnių vyriausybių pradėtų darbų tąsa. Pavyzdžiui, pensijų kėlimas juk buvo suprojektuotas dar ankstesnės vyriausybės. Kol kas dabartinės vyriausybės įgyvendinamos priemonės neatspindi jos programos. Kai kurių gyventojų pajamos padidėjo ir gyvenimo kokybė pagerėjo sostinėje, keliuose didžiuosiuose miestuose, tačiau skirtumai ir nelygybė  tarp didmiesčiuose ir regionuose gyvenančių žmonių – akivaizdūs ir didėjantys. Skirtumai tarp žmonių pajamų ir socialinė atskirtis vis skaudžiau juntama, todėl kad vyriausybė nesiima esminio įrankio – mokesčių pertvarkos. „Ministrų kabineto prisiimti nuopelnai dėl pajamų augimo sukelia įvairių minčių. Viešajame sektoriuje dirbantiems savivaldos, kultūros, švietimo darbuotojam ...

Orinta Leiputė. Kas galės ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikus?

Orinta Leiputė. Kas galės ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikus?

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija parengė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą savo namuose galėtų vykdyti dienos auklėtojai. Pagal projektą dienos auklėtojai vienu metu galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip penkis vaikus ir, jeigu būtų priimtos tokios įstatymo pataisos, savivaldybės būtų įpareigotos kompensuoti 50 proc. išlaidų už vaikų priežiūrą iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų savivaldybėms. Dienos auklėtojais būtų galima dirbti, turint verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Viena iš savivaldybės funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, yra ikimokyklinio ugdymo vaikų švietimo ir užimtumo organizavimas. Savivaldybės suinteresuotos padėti tėvams užtikrinti kokybišką vaikų ugdymą ir priežiūrą. Kiekvienoje savivaldybėje yra ugdymo organizavimo kon ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ant interesų svarstyklių – ir ES parama Lietuvai

Prasidėjusios diskusijos dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto nubrėžė labai aiškią liniją: kaip bus sudaromas biudžetas, kaip bus kasmet užpildoma keliolikos milijardų eurų biudžeto „skylė“ po „Brexit“, po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos. Iššūkis taip pat labai aiškus: didinti ES biudžetą, randant naujų išteklių, arba mažinti biudžetą – ir pajamas, ir išlaidas. Lietuva turi ne vieną priežastį stengtis, kad ES biudžetas bent jau nemažėtų. Kovo mėnesį Europos Parlamentas priėmė dvi rezoliucijas dėl ilgalaikio ES biudžeto sudarymo gairių. Europos Parlamentas: ES biudžetą būtina didinti Daugumos europarlamentarų nuomone, ES turėtų gausiau finansuoti naujus prioritetus – saugumą, gynybą bei migracijos politiką, tačiau nemažinti paramos žemės ūkiui ir žuvininkystei bei vargingiau gyvenantiems regionams. Taip pat toliau remti mokslinius tyr ...

Socialdemokratai: S. Skvernelis prieš rinkimus siekia įtakos savivaldybėse

Socialdemokratai: S. Skvernelis prieš rinkimus siekia įtakos savivaldybėse

Sauliaus Skvernelio vadovaujama vyriausybė siekia pertvarkyti vyriausybės atstovų tarnybą. Socialdemokratų manymu, Seimui pateikti vyriausybės siūlymai veda į šios tarnybos politizavimą. „Jeigu ligi šiol Vyriausybės atstovai buvo skiriami konkurso tvarka – pagal kompetenciją, tai dabar jie bus skiriami premjero teikimu. Galima numanyti kad, vyriausybės vadovas pasirinks atstovus pagal lojalumą, o ne pagal gebėjimus, atstovų statusas prilygs politinio pasitikėjimo pareigūnams. Taip bus daroma įtaka savivaldybėms, kurios pagal Konstituciją yra savarankiškos,“ – sako socialdemokratas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas. Jeigu ligi šiol Vyriausybės atstovai buvo skiriami konkurso tvarka – pagal kompetenciją, tai dabar jie bus skiriami premjero teikimu Julius Sabatauskas Premjeras S. Skverne ...

D. Šakalienė siūlo riboti antstolių veiklą: „Skola neturi tapti nuosprendžiu“

D. Šakalienė siūlo riboti antstolių veiklą: „Skola neturi tapti nuosprendžiu“

Seimas ketvirtadienį imasi socialdemokratės Dovilės Šakalienės pateiktų Civilinio kodekso pataisų, kuriomis skolų išieškojimo sistema Lietuvoje būtų nukreipta ne galutinai sužlugdyti skolininką, o padėtų tas skolas susimokėti. „Lietuvoje skursta kas penktas čia gyvenantis žmogus, kas dešimtas turi įsiskolinimų. Dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms. Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu, kurio kaina – kritimas į socialinį užribį. Esu įsitikinusi, kad skolas privaloma grąžinti, bet turime žmonėms sudaryti realias sąlygas susimokėti skolas. Dabar veikianti išieškojimo tvarka nepadeda skolininkui tapti mokiam, o dar giliau jį murkdo į skurdo liūną, " – teigia siūlymus Seimui pateikusi socialdemokratė. Lietuvoje skursta ...

Socialdemokratai: miškų reformos eiga kelia abejonių

Socialdemokratai: miškų reformos eiga kelia abejonių

Socialdemokratai palaiko miškų sistemoje dirbančius žmones ir primena, kad dėl netinkamos valdančiųjų komunikacijos, vykdant reformą, miškų sistema jau patyrė nuostolių, o dabar tebebuksuoja kažkur tarp Katinų ir Vilniaus. Dėl valdančiųjų prastos komunikacijos iš urėdijų pasitraukė apie 400 darbuotojų. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos patvirtino, kad daug profesionalių žmonių išėjo, neatlaikę nežinios ir destrukcijos, valdžiai paskelbus reformą ir tinkamai neinformavus apie ją darbuotojų. „Gal kas sakys, kad keturi šimtai iš keturių tūkstančių darbuotojų – nedaug. Bet mums tikrai svarbus kiekvienas žmogus, juo labiau, jeigu jis buvo profesionalas, atsidavęs darbui ir gamtai darbuotojas. Dabar gi jie tapo valstybės, tai yra mūsų visų, išlaikytiniais,“ – sakė LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas, susirinkusiems į konferenciją Seime „I ...

Socialdemokratai siūlo: nediskriminuoti pagal gyvenamąją vietą, teikiant valstybės paramą pirmajam būstui

Socialdemokratai siūlo: nediskriminuoti pagal gyvenamąją vietą, teikiant valstybės paramą pirmajam būstui

Socialdemokratai užregistravo Pridetinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, siekiant, kad valstybės parama perkantiems pirmąjį būstą būtų skirta, taikant PVM lengvatą, netaikant jokių gyvenamosios vietos apribojimų. Pritaikius 5 proc. PVM tarifą, būstas atpigtų maždaug 16 procentų. Tai yra tiek, kiek vidutiniškai turi sumokėti pradinio įnašo būsto pirkėjai. Valstybės parama jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti savo būstą, buvo įvardyta kaip viena iš idėjų Lietuvai, kurią palaikė daugybė Lietuvos žmonių. Į tai reaguodama, vyriausybė prakalbo apie galimą paramą įsigyjantiems būstą, išimtimi paskelbdama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestus. Tai reiškia, kad jauni žmonės būtų diskriminuojami pagal gyvenamąją vietą. Kita vertus, tie, kurie ryžtųsi priimti valstybės paramą ir pirkti būstą mažesniuose miestuose, taptų savotiškais įkaitais: įsipareigotų ...

Close