Tikrasis žaliųjų-valstiečių veidas – pasipelnyti iš miškų kirtimo

Tikrasis žaliųjų-valstiečių veidas – pasipelnyti iš miškų kirtimo

Žaliaisiais save vadinantys „valstiečiai“ akivaizdžiai vengia Socialdemokratų frakcijos nario Lino Balsio Seimui pasiūlytų Miškų įstatymo pataisų svarstymo, kurios ribotų plynus kirtimus saugomose teritorijose. Socialdemokratų teigimu, taip ši partija parodo tikrąjį savo veidą – siekį kuo daugiau pelnytis iš beatodairiško miškų kirtimo. „Ministras, nuvykęs į kertamą Labanoro girią, paaiškino visuomenei, kad visi kirtimai ten yra teisėti. Čia ir yra įstatymo spraga, kurią aš siūlau užlopyti. Problema ta,  kad galima saugomose teritorijose kirsti plynai. Plynų kirtimų vis daugiau, tą pastebi ir žmonės. Peticijomis ir piktindamiesi socialiniuose tinkluose jie nori pasakyti, kad miškas reikalingas ne tik medienai ir pelnams gauti. Mano pataisa apribotų plynus kirtimus bent jau saugomose teritorijose“, -  sako Seimo narys Linas Balsys. Seimui nubalsavus, kad L. Balsio ...

G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

Regionai nuskurdo, nes ligšiolė valdžia viską matavo vien ekonomine nauda: apsimoka tai ar ne? Miestų ir miestelių aikštės, keliai sutvarkyti, tik žmonių, galinčių dirbti ir užsidirbti, mažėja. Nors vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje kaimo vietovėse gyvena daugiau negu pusė visų gyventojų, yra Lietuva. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Lietuvai reikia galvoti apie tikrą regionų politiką, apie didesnį savivaldybių savarankiškumą, galių ir įgaliojimų suteikimą, apie darbo vietų kūrimą. Metas nustoti kalbėti apie pinigų efektyvumą ir pradėti galvoti apie vienodas visų Lietuvos žmonių teises į galimybes. – Politikai įvairiuose kontekstuose yra pamėgę Lietuvą suskirstyti į dvi. Vieni tokia retorika palydi pajamų nelygybės statistiką, kiti – kalbėdami apie emigraciją, treti – apie didžiųjų miestų ir regionų atsk ...

Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą: paskutinė EK pirmininko kalba, autorių teisių apsauga ir vienodo prekės ženklo produktų kokybė

Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą: paskutinė EK pirmininko kalba, autorių teisių apsauga ir vienodo prekės ženklo produktų kokybė

Pirmoji naujojo politinio sezono sesija, išties, buvo įtempta ir atsakinga. Priimta daug svarbių sprendimų Europai ir Lietuvai. J.C. Junckeris daugiau nedalyvaus Europos Parlamento rinkimuose, todėl šios sesijos metu pasakė paskutinę metinę kalbą Parlamente. Jis ragino įvertinti istorinį Europos vienijimosi indėlį į taiką. Europos Komisijos pirmininkas kvietė vengti siauro nacionalizmo ir kurti patriotizmą, kuris nebūtų nukreiptas prieš kitus, o leistų tautoms geriau sugyventi tarpusavyje. J.C. Junckeris džiaugėsi, jog bendromis pastangomis ES atsitiesė po krizės, o jos ekonomika auga. Be visų išvardintų planų kaip, antai: euro vaidmens stiprinimas, ES užsienio politikos stiprinimas, pirmininkas pažadėjo imtis ir veiksmų užbaigti sezoninį laiko keitimą ir leisti pačioms ES šalims nuspręsti, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – jos nori gyventi. Tai labai svarbu ir vi ...

Lilija Petraitienė. Klaipėdos liberalams svarbiausia savi

Lilija Petraitienė. Klaipėdos liberalams svarbiausia savi

Klaipėda – tai savito jūrinio identiteto miestas, kur uostas su kranų gervėmis, kruiziniais laivais, keltais, mažaisiais laiveliais ir jachtomis, sklidinas žuvėdrų klyksmo ir vėjo. Visu savo grožiu ir žavesiu miestas nušvinta, deja, tik vasarą, kai prisipildo žmonių, o ne šaltuoju metų laiku, kada Klaipėda tampa apsnūdusi, lėta ir uždara. Vėlyvą rudens ar žiemos vakarą senamiestyje beveik nesutiksi žmonių, o naktį miestui aptarnauti užtenka vieno taksi. Tą liūdną miesto tuštėjimo faktą patvirtina ir statistika: 2008 m. Klaipėdos mieste gyveno 183,8 tūkst. gyventojų, 2017 m. – 149,7 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius 10 metų prarasta apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis – sparčiai sensta. Maža to, demografinės prognozės rodo, kad, neįgyvendinus pokyčių, 2030‑aisiais mieste, tikėtina, gyvens tik apie 126 tūkst. gyventojų. Mažėja darbingo amžiaus žmonių, vaikų, daug ...

Atvira politinė korupcija - finansinė parama už valdančiųjų palaikymą

Atvira politinė korupcija – finansinė parama už valdančiųjų palaikymą

Valdantieji politinį sezoną Seime pradėjo naujais susitarimais dėl bendro darbo koalicijoje. Vienas pirmųjų bendrų darbų - stumti įstatymų projektus, nesvarbu, kad jie buvo aiškiai įvardinti kaip antikonstituciniai. Valdančiųjų susitarimai grįsti principu „aš – tau, tu – man“. Pasiskelbę, kad bendrai dirbs ir užtikrins sprendimų priėmimą Seime, „valstiečiai“ iškart susimoka sąjungininkams socdarbiečiams už palaikymą. Šiuo atveju, tiesiai šviesiai – eurais. Jau nuo pavasario valdantieji buldozeriu stumia politinių partijų įstatymo pakeitimus, kurie išimtinai skirti socdarbiečių finansavimui. Seimo nariai projektą taip ir vadina – „socdarbiečių finansavimo įstatymu“. Niekas nekeičia žaidimo taisyklių vidury žaidimo „Pavadinimas „politinė korupcija“ visiškai atitinka šio įstatymo projektą. Visi matome, kad įstatymas skirtas tiems, kurie nuėjo palaikyti valdančiųj ...

LSDP sveikina Švedijos socialdemokratus su pergale rinkimuose

LSDP sveikina Švedijos socialdemokratus su pergale rinkimuose

Rugsėjo 9 vykusiuose parlamento rinkimuose Švedijos socialdemokratų darbininkų partija surinko 28.4% balsų ir finišavo pirmoji, o ultradešiniųjų partija liko trečia su 17% balsų, nors jos lyderis tikėjosi surinkti 20-30%. „Lietuvos socialdemokratų partijos vardu sveikinu Jus su pergale rinkimuose į Riksdagą. Ši aplankiusi sėkmė yra įrodymas, kad per praėjusius ketverius metus buvo nuveikta nemažai - nusistatėte teisingus prioritetus, susikoncentravote į reikiamus politinius projektus ir nepasidavėte populistiniam diskursui.“, - sveikinamajame rašte Švedijos socialdemokratų partijos vadovui ir ministrui pirmininkui Stefan Löfven rašė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Nepaisant to, jog kairiąjai koalicijai buvo prognuozotas stipriai prastesnis rezultatas nei praėjusiais rinkimais, socialdemokratai, jų koaliciniai partneriai Žaliųjų partija bei rėmėjai Kairioji pa ...

Grėsmės nacionaliniam saugumui – vidinės, o visuotinis pasipriešinimas – tai ne visuotinis atsišaudymas

Grėsmės nacionaliniam saugumui – vidinės, o visuotinis pasipriešinimas – tai ne visuotinis atsišaudymas

Lietuva, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, kasmet krašto apsaugai privalo skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau finansavimą didinti tokiu tempu ir mastu, kokiu siūloma parlamentinių partijų susitarime – neatsakinga. Socialdemokratai nepritaria ir visuotinės karo prievolės įvedimui. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas primena, kad socialdemokratų inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos yra įgyvendinamas, galioja iki 2020 metų, o šiemet planuojama pasiekti 2 proc. nuo BVP finansavimą, taigi poreikio naujam susitarimui nėra. Dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusios būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių žmonės ir toliau palieka Lietuvą. „Ekonominio augimo vaisiai turėtų būti nukreipti ne vien į karinės galios didinimą. Dauguma grėsmių nacionali ...

Close