Socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Valstybė, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, krašto apsaugai kasmet privalo skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) įsipareigoja siekti Europos Sąjungos (ES) vidurkio finansuojant socialinės, sveikatos apsaugos, kultūros ir švietimo sritis. Apie tai kalbama šeštadienį LSDP tarybos priimtoje rezoliucijoje dėl Lietuvos saugumo ir gynybos. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad LSDP nacionalinį saugumą ir gynybą bei taikos išsaugojimą laiko šalies pamatine vertybe, kad prisiimti įsipareigojimai NATO – būtini, kad LSDP atsižvelgia į grėsmes, įvardintas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2018“. „Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo. Saugumas yra galia ir valia priešintis. Iš 14 Nacionalinės saugumo strategijos punktų, kuriose aptariamos grėsmės Lietuvai, tik 5 – ka ...

G. Paluckas: „valstiečių“ autoritarinės užmačios stiprėja

G. Paluckas: „valstiečių“ autoritarinės užmačios stiprėja

„Valstiečių“ ir žaliųjų partijos atstovų bandymai riboti prieigą prie duomenų žiniasklaidai, sumanymai keisti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį – ne atsitiktinumas. Tokie valdančiųjų veiksmai rodo autoritarines užmačias, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Apie valdančiųjų mėginimus varžyti žodžio laisvę, kištis į nacionalinio transliuotojo kontrolę G. Paluckas kalbėjo LSDP tarybos posėdyje. Jis priminė kelis pastaruosius „valstiečių“ sprendimus. Pavyzdžiui, nebeteikti neatlygintinai žurnalistams Registrų centro informacijos, siūlymus Seime keisti Lietuvos radijo ir televizijos valdymą. Anot G. Palucko, LRT veiklą tiriančios Seimo komisijos išvados – politinės. „Daugelis tai nurašo atsitiktinumui, techniniams dalykams. Tačiau tai tampa tendencija. Valdantieji tai neigia, bet tokios tendencijos labai aiškiai ...

Socialdemokratai spręs, kada ir kaip rinkti pirmininką, priims rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Socialdemokratai spręs, kada ir kaip rinkti pirmininką, priims rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba apsispręs dėl pirmininko rinkimo būdų ir datos, tvirtins kandidatų kėlimo į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus tvarką, priims rezoliuciją dėl Lietuvos saugumo ir gynybos. Tarybai teikiamame nutarimo projekte rinkti LSDP pirmininką siūloma 2019 m. balandžio 10–13 d., tiesiogiai, visuotiniuose rinkimuose slaptu balsavimu. Jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, numatoma patvirtinti ir naują LSDP pirmininko rinkimų tvarkos aprašą. LSDP taryba numato kiek pakoreguoti kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimo tvarką. Skyrių taryboms kandidatus siūloma reitinguoti visuotiniuose susirinkimuose, konferencijose, o jei reikia – skelbti visuotinį reitingavimą. Tarybai teikiamame rezoliucijos projekte dėl Lietuvos saugumo ir gynybos, be kita ko, nurodoma, kad valstybė, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, kasmet krašto apsa ...

Tūkstančių žmonių galimybės vis dar ribojamos

Tūkstančių žmonių galimybės vis dar ribojamos

Lietuva padarė didelę pažangą spręsdama kurčiųjų piliečių problemas, tačiau vis dar ribojamos žmonių su tokia negalia galimybės įsidarbinti, tinkamai nėra išspręstas pagalbos telefono 112 prieinamumas, debatų ir politinės reklamos vertimas į gestų kalbą, prieinamumas rinkimų dieną. Į tai atkreipė dėmesį tarptautinės konferencijos, skirtos Lietuvos kurčiųjų draugijos 80-mečiui pažymėti, dalyviai. Konferenciją moderavusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narė Raminta Popovienė pabrėžė, kad socialinė integracija ir dalyvavimas viešuose ir visuomeniniuose renginiuose kurtiesiems tebėra iššūkis: lietuvių kalbos gestų vertimas – retenybė, o televizijos ekranai, kuriuose galėtų būti matomas vertimas – taip pat. Socialiniai darbuotojai gestų kalbos taip pat nemoka, kvalifikuotų vertėjų trūksta, tad klausos negalią turintiems žmonėms socialinės pasla ...

Rasa Budbergytė. Kol vyriausybė darbdavių pusėje – nebus sutarimo dėl minimalios algos

Rasa Budbergytė. Kol vyriausybė darbdavių pusėje – nebus sutarimo dėl minimalios algos

Minimali mėnesinė alga (MMA) užstrigo Trišalės tarybos ginčuose. Vyriausybė, profsąjungos ir darbdaviai niekaip nesuderina pozicijų. Trišalė taryba nesugeba pasiekti sutarimo tarp darbdavių ir darbuotojų, nes prarasta pusiausvyra tarp šių organizacijų. Turime pripažinti vieną paprastą dalyką – Vyriausybė yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, todėl tikėtis, kad Trišalės tarybos rėmuose vyriausybės atstovai bus dirbančiųjų pusėje – naivu. Didelė dalis valstybės tarnautojų, kultūros darbuotojų, pedagogų, medikų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų uždirba minimalų arba tik nedaug didesnį nei minimalų atlyginimą. Bet koks minimalaus atlyginimo kėlimas apnuogina realybę – Valstybė pati žmones stumia į skurdą nesugebėdama mokėti oraus atlygio. Verslas jau seniai suprato, kad, jeigu nemokės didesnių atlyginimų – neturės darbuotojų. Jau dabar pastebimas kvalifikuot ...

Tikrasis žaliųjų-valstiečių veidas – pasipelnyti iš miškų kirtimo

Tikrasis žaliųjų-valstiečių veidas – pasipelnyti iš miškų kirtimo

Žaliaisiais save vadinantys „valstiečiai“ akivaizdžiai vengia Socialdemokratų frakcijos nario Lino Balsio Seimui pasiūlytų Miškų įstatymo pataisų svarstymo, kurios ribotų plynus kirtimus saugomose teritorijose. Socialdemokratų teigimu, taip ši partija parodo tikrąjį savo veidą – siekį kuo daugiau pelnytis iš beatodairiško miškų kirtimo. „Ministras, nuvykęs į kertamą Labanoro girią, paaiškino visuomenei, kad visi kirtimai ten yra teisėti. Čia ir yra įstatymo spraga, kurią aš siūlau užlopyti. Problema ta,  kad galima saugomose teritorijose kirsti plynai. Plynų kirtimų vis daugiau, tą pastebi ir žmonės. Peticijomis ir piktindamiesi socialiniuose tinkluose jie nori pasakyti, kad miškas reikalingas ne tik medienai ir pelnams gauti. Mano pataisa apribotų plynus kirtimus bent jau saugomose teritorijose“, -  sako Seimo narys Linas Balsys. Seimui nubalsavus, kad L. Balsio ...

G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

Regionai nuskurdo, nes ligšiolė valdžia viską matavo vien ekonomine nauda: apsimoka tai ar ne? Miestų ir miestelių aikštės, keliai sutvarkyti, tik žmonių, galinčių dirbti ir užsidirbti, mažėja. Nors vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje kaimo vietovėse gyvena daugiau negu pusė visų gyventojų, yra Lietuva. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Lietuvai reikia galvoti apie tikrą regionų politiką, apie didesnį savivaldybių savarankiškumą, galių ir įgaliojimų suteikimą, apie darbo vietų kūrimą. Metas nustoti kalbėti apie pinigų efektyvumą ir pradėti galvoti apie vienodas visų Lietuvos žmonių teises į galimybes. – Politikai įvairiuose kontekstuose yra pamėgę Lietuvą suskirstyti į dvi. Vieni tokia retorika palydi pajamų nelygybės statistiką, kiti – kalbėdami apie emigraciją, treti – apie didžiųjų miestų ir regionų atsk ...

Close