Bus stabdoma pažeidimus darančių hidroelektrinių veikla

Bus stabdoma pažeidimus darančių hidroelektrinių veikla

Seimas priėmė Vandens įstatymo pataisas, kurios įpareigoja hidroelektrinių savininkus įrengti automatines vandens lygio matavimo ir registravimo priemones, o jų duomenis perduoti aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri kas valandą galės stebėti vandens lygį tvenkinyje, ežere ir žemutiniame jo bjefe bei kontroliuoti, kad jis būtų palaikomas toks, koks nedarytų neigiamo poveikio aplinkai. Taip pat hidroelektrinės savininkui nustačius bent tris reikalavimų pažeidimus arba jam per 3 mėnesius pažeidimų nepašalinus, hidroelektrinė veikti nebegalės. Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime nario Lino Jonausko, laikas tokiems pokyčiams pribrendo dėl to, kad netinkamai eksploatuojamos hidroelektrinės yra atsakingos ne tik dėl senkančių upių, bet ir mažėjančių žuvies išteklių. „Aplinkos apsaugos agentūra nustatė net 57 iš 98 ...

L. Jonauskas: Aplinkos ministerija užsižaidė procesuose, o realių veiksmų – nematyti

L. Jonauskas: Aplinkos ministerija užsižaidė procesuose, o realių veiksmų – nematyti

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas, reaguodamas į Valstybės kontrolės atliktą auditą, kuris atskleidė nepakankamą miškų apsaugą, teigia, kad Aplinkos ministerija iššvaistė dvejus metus veltui. L. Jonauskas pastebi, kad nors valdančiųjų programa nebuvo ambicinga, tačiau ir tokios jiems nepavyksta įgyvendinti. „Ši Vyriausybė iškėlė tikslą iki 2030 metų miškingumą padidinti iki 35 proc. (dabar jis siekia –   33,7 proc.). Valstybės kontrolė teigia, kad miškingumą didinant tokiais tempais, jis bus pasiektas geriausiai tik 2047 metais. Akivaizdu, kad Aplinkos ministerija per daug užsižaidė procesuose, o realių, į aplinkosauginės padėties gerinimą orientuotų sprendimų vis dar nesulaukiame. Nacionalinis miškų susitarimas užsitęsė. Dar turės gimti strategija ir sprendiniai. Jei viskas vyks tokiais tempais, o Aplinkos ministerija trypčios vie ...

Prašoma Aplinkos ministerijos pažaboti dešimtmetį Baltijos jūroje vykstantį nelegalų ruonių žudymą

Prašoma Aplinkos ministerijos pažaboti dešimtmetį Baltijos jūroje vykstantį nelegalų ruonių žudymą

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą dėl į Lietuvos pakrantę iš Baltijos jūros išmetamų, nuo šautinių ar durtinių žaizdų nugaišusių į Raudonąją knygą įrašytų pilkųjų ruonių kūnų. Seimo narys teigia, kad situacija kasmet kartojasi, tačiau reikšmingų priemonių jai spręsti Aplinkos ministerija nesiima.  „Viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašai apie galimai su šautinėmis žaizdomis į krantą išmestą pilkojo ruonio kūną Šventojoje. Lietuvoje, Baltijos jūros pakrantėje per paskutinius dešimt metų nuolat fiksuojami į krantą  išmesti negyvi, su šautinėmis ar durtinėmis žaizdomis ruoniai. Į krantą buvo išplukdyti ir ruoniai su mechaniškai nupjautomis galvomis. Akivaizdu, kad gyvūnai nugaišta ne patys susižeidę, o tampa piktavalių aukomis. Kasmet į Lietuvos pajūrio krantus išmetama apie 30-40 negyvų p ...

Kreiptasi į institucijas dėl masiškai Kauno mariose gaištančių žuvų

Kreiptasi į institucijas dėl masiškai Kauno mariose gaištančių žuvų

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą, kad būtų imtasi skubių veiksmų dėl kasmet drastiškais kiekiais Kauno mariose gaištančių žuvų. Pasak L. Jonausko, tokia situacija kartojasi nuolat, todėl būtina kuo nuodugniau ištirti priežastis, kad jos būtų pašalintos. „Šiais metais vėl gaunu daugybę nuotraukų su Kauno mariose nugaišusiomis žuvimis ties Girionimis, Zuikine, Vaišvydava. Staigus žuvų gaišimas Kauno mariose pavasario ir vasaros metu fiksuojamas jau nuo 2016 metų. Randama pusšimtis ir daugiau nugaišusių žuvų, tačiau priežastis kaskart lieka nenustatyta. Tikiuosi, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šį kartą atliks išsamius vandens, aplinkos tyrimus ir nustatys priežastį“, – teigia L. Jonauskas. Seimo narys mano, kad toks žuvų kritimas gali būti ir dėl tarš ...

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Miškų įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo žemės savininkas. Šiandien savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku, jei medžių vidutinis amžius siekia 20 metų. Pasak L. Jonausko, šiuo metu galiojanti tvarka stabdo Lietuvos miškingumo didinimą. „Šalies miškingumas pastarąjį dešimtmetį didėja labai lėtai, o pastaruosius 3 metus liko nepakitęs – 33,7 proc. Per paskutinius 23 metus, kai šalies Vyriausybė priėmė sprendimą didinti šalies miškų plotus, jų plotai padidėjo 218,9 tūkst. ha, iš jų dirbtin ...

Už neteisėtą miesto medžių sunaikinimą savivaliautojams teks patuštinti pinigines

Už neteisėtą miesto medžių sunaikinimą savivaliautojams teks patuštinti pinigines

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime nariai Linas Jonauskas ir Dovilė Šakalienė įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurioms įsigaliojus už neteisėtai nupjautą medį tektų pakloti net ir keliasdešimt kartų didesnes baudas, nei jos galioja šiandien. Už neteisėtą saugotinų želdinių naikinimą, kai sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt saugotinų želdinių, reikėtų sumokėti nuo 300 iki 1500 eurų siekiančią baudą. Pasikartojus nusižengimui – nuo 560 iki 2500 eurų. Sunaikinus ar sužalojus daugiau kaip dvidešimt penkis saugotinus medžius tektų sumokėti baudą, siekiančią nuo 1400 iki 4000 eurų, o nusižengimą pakartojus – nuo 2700 iki 6000 eurų. Linas Jonauskas tikisi, kad tokios baudos padės atgrasyti nuo pasikartojančių pažeidimų. „Nuolat girdime istorijų apie nekilnojamojo turto vystytojų neteisėtai išpjautus medžius, statybini ...

Siūloma, kad nuo 2024 metų ant statomų individulių namų būtų privaloma įrengti saulės elektrines

Siūloma, kad nuo 2024 metų ant statomų individulių namų būtų privaloma įrengti saulės elektrines

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo statybos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti statant naujus vieno ar dviejų butų gyvenamuosius pastatus, kiekvienam butui įrengti ne mažesnę kaip 5 kW galios saulės šviesos energijos elektrinę. Pasak Seimo nario, tai ne tik sumažins elektros energijos išlaidas, spartins gaminančių vartotojų skaičių, bet ir didins Lietuvos suvartojamos elektros energijos dalį iš atsinaujinančių energijos išteklių. „Lietuvos gyventojai patiria didelį elektros energijos kainų šuolį. Saulės energetika gyvenamuosiuose pastatuose galėtų stipriai sumažinti patiriamas išlaidas. Kai kuriose Europos valstybėse atsiranda įpareigojimai saulės elektrinėmis padengti ne tik naujai statomus gyvenamuosius pastatus, bet ir renovuojamus. Manau, kad įpareigojimas įrengti ant naujai statomo namo stogo saul ...

Close