Lenkams įspėjus, kad naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose galėtų net visai užsidaryti, jeigu būtų apmokestintas viršpelnis, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto vicepirmininkas Audrius Radvilavičius stebisi tokiu, jo žodžiais, politiniu spaudimu.
„Ar valstybė turi atsisakyti svarstyti visuomenei naudingą sprendimą vien todėl, kad jis nepatinka stambiam investuotojui?
Investuotojų interesai svarbūs, bet jie negali būti keliami aukščiau už valstybės ir jos žmonių interesus“, – pabrėžia A. Radvilavičius.
Ar strateginio investuotojo statusas reiškia, kad apie papildomus mokesčius jam negalima net kalbėti? Parlamentaras primena, kad vos pradėjus svarstyti galimybę apmokestinti išskirtinį pelną, pasigirdo perspėjimų apie stabdomas investicijas, galimas pasekmes Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai ir net grėsmę Lietuvos santykiams su Lenkija.
Pelnas – ne problema, bet viršpelnis – jau kitas klausimas
Pasak A. Radvilavičiaus, pirmiausia reikia atskirti įprastą verslo pelną nuo išskirtinio viršpelnio, kuris gali atsirasti ne dėl geresnės įmonės veiklos ar investicijų, o dėl neįprastų rinkos aplinkybių.
„Įmonės turi uždirbti, investuoti ir gauti pagrįstą grąžą – dėl to niekas nesiginčija.
Tačiau kai žmonėms dėl krizių brangsta degalai, elektra ar šildymas, o dalis energetikos bendrovių dėl tų pačių aplinkybių gauna išskirtinį pelną, valstybė turi teisę klausti, ar dalimi tos naudos neturėtų būti pasidalyta su visuomene. Negali būti taip, kad krizės sąskaitas apmoka gyventojai, o papildoma nauda lieka tik įmonių akcininkams“, – pažymi A. Radvilavičius.
„Mokestinė neliečiamybė“?
Daugiausia diskusijų sukėlė „Orlen Lietuvos“ perspėjimai, kad papildomas apmokestinimas galėtų paveikti investicijas į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.
„Strateginis investuotojas turi būti gerbiamas, bet jo statusas negali reikšti mokestinės neliečiamybės“, – įsitikinęs Seimo narys.
Kartu parlamentaras pripažįsta, kad investicijų stabdymas būtų bloga žinia Lietuvai, todėl galimo mokesčio poveikis turi būti rimtai įvertintas remiantis konkrečiais skaičiais. A. Radvilavičius sieks išsiaiškinti, kokiais skaičiais grindžiami tiek apmokestinimo ketinimai, tiek niūrios prognozės.
Kalbėdamas apie santykius su Lenkija, parlamentaras pabrėžia, kad strateginė partnerystė turi būti grindžiama abipuse pagarba.
„Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių, todėl turime kalbėtis ir ieškoti abiem šalims priimtinų sprendimų.
Tačiau Lietuvos mokesčių politika yra mūsų valstybės kompetencija“, – pabrėžia A. Radvilavičius.
Pasak jo, visuomenė turi gauti tris paprastus atsakymus: ar įmonės iš tiesų uždirbo išskirtinį viršpelnį, ar naujas mokestis nebus perkeltas vartotojams ant pečių ir kokią konkrečią naudą iš jo gaus Lietuvos žmonės.
„Nesinorėtų, kad gražiai skambantis sprendimas galiausiai virstų dar viena sąskaita žmonėms“, – pabrėžia A. Radvilavičius.
