Dirbantiems seneliams – keturios apmokamos dienos per metus anūkams prižiūrėti: tokį pasiūlymą parlamentui ketvirtadienį pristatė socialdemokratas Tomas Martinaitis su grupe kolegų. Seimui pritarus po pateikimo, toliau projektą svarstys komitetai.
„Tai žingsnis link šeimai palankesnės valstybės.
Vaikui susirgus, užsidarius ugdymo įstaigai ar netikėtai prireikus priežiūros, šalia turi būti artimas, patikimas žmogus. Tačiau šiandien dirbantiems seneliams ne visada lengva rasti laiko padėti savo vaikams ir anūkams“, – komentuoja T. Martinaitis.
Parlamentaras teikia Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma įteisinti keturias apmokamas šeimos pagalbos dienas per kalendorinius metus. Šia teise galėtų pasinaudoti darbuotojai, turintys anūkų iki 14 metų arba anūkų su negalia iki 18 metų. Keturios dienos per metus darbuotojui būtų skiriamos nepriklausomai nuo anūkų skaičiaus.
Senelių pagalba – neįkainojama
„Vaikui reikia ne tik saugios aplinkos, bet ir artimų žmonių dėmesio, šilumos bei buvimo šalia.
Kai anūkas suserga ar susiklosto nenumatytos aplinkybės, senelių pagalba gali būti neįkainojama. Norime, kad žmonės galėtų padėti savo šeimai neprarasdami darbo pajamų ir nenaudodami kasmetinių atostogų“, – pabrėžia socialdemokratas.
Parlamentaras įsitikinęs, kad šeimos gerovė – ne tik tėvų, bet ir visos visuomenės atsakomybė.
„Tai – daugiau nei papildomos laisvos dienos.
Tai investicija į šeimą, vaikų gerovę ir visuomenės ateitį. Lietuvai susiduriant su gimstamumo iššūkiais, būtina kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi palaikomos, kad vaikų auginimą ir priežiūrą būtų lengviau derinti su darbu“, – argumentuoja T. Martinaitis.
Anūkadieniai – ir ne visą darbo laiką dirbantiesiems
Siūloma garantija būtų taikoma nepriklausomai nuo darbuotojo lyties, amžiaus, pensijos gavimo ir nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas gyvena kartu su anūku. Kiekvienas sąlygas atitinkantis senelis ir senelė turėtų atskirą teisę į keturias dienas per metus. Jas būtų galima naudoti atskirai arba iš eilės.
„Norime valstybės, kurioje šeima būtų tikra vertybė, o ne vien gražūs žodžiai.
Kai padedame tėvams, seneliams ir vaikams, stipriname visą visuomenę. Kiekviena galimybė skirti daugiau dėmesio vaikui yra svarbi. Turime kurti Lietuvą, kurioje gera auginti vaikus, kurti šeimą ir planuoti ateitį“, – pabrėžia T. Martinaitis.
Už šeimos pagalbos dienas mokėtų darbdavys, darbuotojas už jas gautų vidutinį darbo užmokestį. Jomis pasinaudojus, kasmetinės atostogos nesutrumpėtų. Ne visą darbo laiką dirbantieji taip pat galėtų gauti šeimos pagalbos dienų.
Darbdavys negalėtų vienašališkai perkelti darbuotojo pasirinktos šeimos pagalbos dienos ar pakeisti jos nemokamu laisvu laiku arba kasmetinėmis atostogomis. Svarbu ir tai, kad siūloma tvarka gerbtų šeimų privatumą: darbdavys negalėtų reikalauti anūko diagnozės ar išsamių medicininių dokumentų.
Socialdemokratai ir Vyriausybė ilgalaikės demografinės politikos nuostatose įsipareigojo kurti šeimai palankias sąlygas, gerinti galimybes darbą derinti su asmeniniu gyvenimu, sudaryti sąlygas artimųjų tarpusavio pagalbai.
