Estijoje, Taline baigėsi 45–oji Baltijos Asamblėjos sesija. Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuva perims pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai, o naujuoju Baltijos Asamblėjos Prezidentu išrinktas Seimo narys, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis.
„Perimame pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai su pasitikėjimu, užmojais ir tvirtu tikėjimu tuo, ką mūsų trys šalys gali pasiekti kartu. Mūsų pirmininkavimą lydės paprastas, bet galingas šūkis – „Bendras tikslas – šviesesnė ateitis“. Tai ne tik žodžiai. Tai įsipareigojimas veikti ir pažadas kartoms, paveldėsiančioms Baltijos regioną, kurį kuriame šiandien. Lietuva, Latvija ir Estija – trys tautos, turinčios skirtingą istoriją, tapatybę ir patirtį. Tačiau mus vienija kažkas didingesnio nei geografija. Mus sieja tos pačios pagrindinės vertybės, tas pats ryžtas ginti savo laisvę ir tas pats siekis kurti savo ateitį. Mūsų istorija įrodo, kad didžiausių laimėjimų niekada nepasiekėme atskirai. Juos pasiekėme veikdami kartu. O šiandien, vis labiau neapibrėžtame pasaulyje, vienybė yra ne tik mūsų stiprybė. Tai – mūsų atsakomybė. Estijai, Latvijai ir Lietuvai bendras tikslas yra daugiau nei politinis įsipareigojimas. Tai – mūsų bendros istorijos dalis. Lemiamomis akimirkomis mes stovėjome petys į petį, rėmėme vieni kitus vykstant dideliems pokyčiams ir parodėme, kad mūsų vienybė yra didžiausia mūsų jėga. O šiandien, kai mums tenka nauji iššūkiai ir atsiveria naujos galimybės, ši vienybė yra svarbesnė nei bet kada“, – teigia naujasis Baltijos Asamblėjos Prezidentas G. Drukteinis.
G. Drukteinio teigimu, būtent veikimas kartu yra Baltijos šalių stiprybė ir varomoji jėga.
„Istorija Baltijos tautoms suteikė reikšmingą pamoką – kai esame vieningi, galime pasiekti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Mes žinome, ką reiškia kovoti už laisvę, ginti savo tapatybę, orumą ir teisę patiems spręsti dėl savo ateities. Ir svarbiausia – mes žinome, kad vienybė nėra vien politinis pasirinkimas. Tai – mūsų stiprybės pagrindas“, – teigia Seimo narys.
arptautinė saugumo aplinka sparčiai keičiasi. Europoje tebevyksta karas. Hibridinės grėsmės, kibernetiniai išpuoliai, dezinformacijos kampanijos ir bandymai pakenkti demokratinėms visuomenėms primena, kad saugumo niekada negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Baltijos valstybės ne tik prisitaikys prie neapibrėžtumo, bet ir padės kurti saugesnį pasaulį.
Štai kodėl pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjoje prioritetas 2027 metais – investicijos į bendrą saugumą ir atsparumą. Saugumas yra mūsų laisvės, gerovės ir ateities pagrindas. Tai reiškia ne tik Baltijos valstybių gynybos pajėgumų stiprinimą, bet ir užtikrinimą, kad mūsų infrastruktūra, energetikos sistemos, institucijos ir visuomenės galėtų atlaikyti krizes ir prisitaikyti prie pokyčių. Turime stiprinti mūsų kolektyvinį pasirengimą, saugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, gilinti bendradarbiavimą civilinės gynybos srityje ir plėtoti stipresnę Baltijos šalių gynybos pramonę. Turime investuoti į karinį mobilumą, strategines transporto jungtis, tokias kaip „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ ir saugias bei lanksčias energetikos sistemas.
„Tačiau visi gerai žinome, kad tikrasis atsparumas peržengia sienas, ginklus ir infrastruktūrą. Jis glūdi mūsų institucijose, bendruomenėse ir piliečių pasitikėjime. Atsparus Baltijos regionas – tai regionas, kuris gali atlaikyti spaudimą neprarasdamas savo tikslo, pasipriešinti grėsmėms neatsisakydamas savo vertybių ir po kiekvieno iššūkio tapti stipresnis nei anksčiau. Vis labiau nenuspėjamame pasaulyje turime būti pasirengę ne tik reaguoti į grėsmes, bet ir jas numatyti. Dirbdami kartu, dalydamiesi savo patirtimi ir sujungdami savo pajėgumus, stipriname visas tris Baltijos valstybes“, – pabrėžia Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis.
Antrasis Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjoje prioritetas 2027 metais – investicijos į stipresnį ir vieningesnį Baltijos valstybių balsą. Kai Baltijos valstybės kalba vienu balsu – mus išgirsta. Kai deriname savo veiksmus – pasiekiame daugiau. O kai bendrus įsipareigojimus paverčiame apčiuopiamais rezultatais, parodome tikrąją Baltijos valstybių bendradarbiavimo vertę.
„Todėl turime stiprinti politinius, ekonominius ir fizinius ryšius tarp mūsų šalių. Baltijos valstybes vienija pagrindinės vertybės, bendri interesai ir stipraus, demokratiško ir klestinčio Baltijos regiono vizija. Mūsų vienybė turi būti matoma priimant sprendimus Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Ji turi atsispindėti mūsų infrastruktūroje, mūsų ekonominėse partnerystėse ir mūsų institucijose. Tačiau svarbiausia – ją turi pajusti Baltijos valstybių žmonės. Baltijos valstybių bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti vien parlamentų ir vyriausybių lygmeniu. Jis turėtų sukurti konkrečias galimybes mūsų piliečiams, įmonėms, bendruomenėms ir jaunimui – besimokantiems studentams, kartu atradimus darantiems mokslininkams, kartu naujoves diegiančioms įmonėms ir ilgalaikius ryšius kuriančioms bendruomenėms“ – pažymi naujai išrinktas Baltijos Asamblėjos Prezidentas.
Trečiasis Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjoje prioritetas 2027 metais – investicijos į žinias, inovacijas ir ateities kartas. Žinoma, ateitis mūsų nelauks. Baltijos valstybių bendras tikslas – siekti daugiau nei šiandienos iššūkiai. Turime galvoti apie Baltijos regioną, kurį norime sukurti kitai kartai. Technologinė transformacija, demografiniai pokyčiai ir pasaulinė konkurencija jau keičia mūsų pasaulį. Tai reiškia investicijas į švietimą, mokslą, inovacijas ir naujas technologijas. Tai reiškia, kad reikia skatinti kūrybiškumą, remti talentus ir užtikrinti, kad jauni žmonės savo ateitį matytų čia, mūsų regione. Tai taip pat reiškia sveikesnių, įtraukesnių visuomenių kūrimą, kuriose pažanga vertinama ne tik pagal ekonomikos augimą, bet ir pagal mūsų žmonių gerovę bei turimas galimybes.
„Todėl turime užduoti sau esminį klausimą: ar mes tiesiog reaguosime į ateitį, ar turėsime drąsos ją kurti? Tikiu, kad mūsų atsakymas turi būti užmojai, pagrįsti veiksmais. Turime stiprinti švietimą, plėtoti mokslinį bendradarbiavimą, naudotis dirbtinio intelekto ir naujų technologijų teikiamomis galimybėmis bei remti tokias iniciatyvas kaip Baltijos mokslo fondas. Turime kurti ekonomiką, kurioje klestėtų inovacijos, talentai realizuotų galimybes ir jauni žmonės savo ateitį matytų ne kur nors kitur, o čia – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, Baltijos valstybėse. Ir turime prisiminti, kad pažanga turi prasmę tik tada, kai ji gerina žmonių gyvenimą. Geresnė sveikatos priežiūra, galimybė gauti vaistų, sveikesni vaikai, orus senėjimas ir saugoma gamtinė aplinka nėra antraeiliai tikslai. Tai yra klestinčios visuomenės esminiai pamatai“, – akcentuoja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas.
„Prieš 35 metus mūsų pirmtakai drįso svajoti apie laisvę, kai ji atrodė nepasiekiama. Jie pavertė solidarumą nepriklausomybe, nepriklausomybę – galimybėmis, o galimybes – įspūdinga pažanga. Dabar atėjo mūsų eilė tęsti šį darbą. Mūsų atsakomybė – ne tik išsaugoti tai, ką pasiekė ankstesnės kartos. Mūsų atsakomybė – sukurti kažką, kas būtų vertas jų drąsos. Tegul Lietuvos pirmininkavimas bus prisimenamas ne tik dėl mūsų paskelbtų prioritetų, bet ir dėl mūsų pasiektos pažangos. Baltijos valstybių ateitį lems sprendimai, kuriuos priimsime šiandien, mūsų bendradarbiavimo stiprumas ir mūsų pasiryžimas paversti bendrus siekius konkrečiais rezultatais. Mūsų bendras tikslas yra mūsų stiprybė. Mūsų vienybė yra mūsų pranašumas. O mūsų bendras siekis yra varomoji jėga, suteikianti Baltijos valstybėms šviesesnę, saugesnę ir klestinčią ateitį“, – pabrėžia Baltijos Asamblėjos Prezidentas Giedrius Drukteinis.
Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus inf.
Saeimos nuotr. (aut. Ieva Ābele-Ozoliņa)
