Seimas antradienį pradėjo svarstyti Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimus, kurių laukia dirbantieji skaitmeninėse darbo platformose – pavežėjai, siuntinių kurjeriai ir kiti darbuotojai.
„Darbo santykiai šioje srityje iki šiol nebuvo aiškiau sureguliuoti.
Šiose platformose naudojama automatinė stebėsena ir algoritminis sprendimų priėmimas. Darbuotojams sunku užginčyti tokius sprendimus, be to, dažnai neteisingai nustatomas darbuotojo statusas (darbas pagal sutartį ar savarankiška veikla). Darbuotojai patiria nuolatinę kontrolę, kenčia dėl nesąžiningų darbo sąlygų“, – komentuoja Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
Priėmus pakeitimus, darbuotojai turės teisę dėl bet kurio automatinio sistemos sprendimo reikalauti paaiškinimo, taip pat turės teisę prašyti darbdavio peržiūrėti automatiškai priimtus sprendimus, o platforma privalės atsakyti per nustatytą laiką ir ištaisyti pažeidimus.
Galutiniai sprendimai, pvz., dėl platformos darbuotojo atleidimo, turės būti priimami žmogaus, o ne automatizuotos sistemos.
„Privalome užtikrinti darbuotojui teisę ginčyti algoritmų sprendimus.
Ir darbuotojo statusas turi būti aiškus. Fiktyviai savarankiškai dirbantys asmenys, t. y. tie, kurių užimtumo statusas neteisingai klasifikuojamas, neturi darbuotojams priklausančios darbo teisės apsaugos, net palyginti su tikrai savarankiškai dirbančiais asmenimis“, – pažymi J. Zailskienė.
Bus žiūrima, ar darbuotojas gali laisvai pasirinkti
Pakeitimais bus užtikrinta, kad dirbantis asmuo žinotų, kokios algoritminės stebėjimo sistemos taikomos jo darbe, kokius duomenis jos renka ir kaip priima sprendimus dirbančiojo atžvilgiu.
„Užduočių paskirstymui, priežiūrai, vertinimui ir išvadų darymui platformos naudoja algoritmus.
Skaitmeniniai sprendimai gali slėpti diskriminaciją ir išnaudojimą. Automatizuotos stebėsena kontroliuoja darbuotojų produktyvumą, fiksuoja jų veiksmus informacinėse sistemose, stebi darbo laiką, sudaro darbo grafikus, vertina veiklos rezultatus ir priima sprendimus dėl darbo sąlygų“, – vardija J. Zailskienė.
Sprendžiant, ar platformoje dirbantis asmuo turi būti laikomas darbuotoju ar savarankiškai dirbančiu asmeniu, pirmiausia bus vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką nurodė sutarties šalys sutartyje.
Bus žiūrima, ar darbuotojas gali pats laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo laiku jas teikti ar pasirinkti maksimalų tokių paslaugų (užduočių) kiekį. Svarbu, ar jis gali tartis dėl paslaugos kainos, ar turi galimybę ją priimti ir atmesti be neigiamų pasekmių.
Platformoms bus draudžiama rinkti jautrius, privačius ar su darbu nesusijusius duomenis, pvz., emocinę būklę, pokalbius, duomenis ne darbo metu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtomis pataisomis į Lietuvos teisę bus perkeltos Europos Sąjungos Platformų direktyvos nuostatos.
