Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas Matas Skamarakas parlamente įregistravo įstatymų pakeitimus, kurie turėtų gerokai pakeisti maisto tiekimo viešosioms įstaigoms situaciją.
„Ugdymo, gydymo ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos maisto produktų pirkimus vis dar organizuoja orientuodamosi visų pirma į žemiausią kainą.
Smulkieji vietos gamintojai lieka nuošalėje: Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, su ūkininkais, ir smulkiosiomis įmonėmis sudaroma vos 2,7 proc. visų sutarčių. Ši rinka monopolizuota stambiųjų tiekėjų“, – komentuoja M. Skamarakas.
Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad Europos Komisijai pristačius viešųjų pirkimų reformą, Europoje iš esmės keičiasi pirkimų filosofija: atsisakoma mažiausios kainos prioriteto siekiant remti smulkųjį vietos verslą.
„Siūlome įtvirtinti reikalavimą bent 30 proc. perkamos produkcijos įsigyti iš vietos ūkių.
Tai būtų minimali kvota. Be to, būtų taikomas 100 kilometrų spindulio reikalavimas, kad produkcija būtų įsigyjama iš smulkiųjų ir vidutinių vietos ūkininkų“, – paaiškina M. Skamarakas.
Anot pakeitimų iniciatoriaus, pirkimams skirtos viešosios lėšos liktų ir suktųsi tame pačiame regione, skatindamos vietos užimtumą ir kaimo vietovių gyvybingumą.
Socialdemokratas pažymi, kad prekybiniai antkainiai, didelis logistikos tarpininkų skaičius ilgosiose tiekimo grandinėse lemia tai, kad ūkininkui paliekama minimali marža. Pirkimui iš smulkiųjų ūkių parlamentaras siūlo taikyti vieno tarpininko reikalavimą.
„Apriboję grandinę iki vieno tarpininko, užtikrinsime, kad valstybės lėšos tiesiogiai pasiektų pirminį gamintoją.
Tai leis stiprinti Lietuvos kaimą ir ūkininkus, maisto tiekimas bus labiau nepriklausomas nuo užsienio logistikos, o vaikus ir karius pasieks šviežias, kokybiškas maistas“, – pabrėžia M. Skamarakas.
Ragina galvoti apie maisto tiekimą ekstremaliose situacijose
Pasak Kaimo reikalų komiteto vicepirmininko, šie pakeitimai taip pat labai svarbūs stiprinant šalies atsparumą ekstremaliems įvykiams.
„Geopolitinių iššūkių ir klimato kaitos akivaizdoje svarbu užtikrinti, kad jautrios įstaigos – ligoninės, mokyklos, darželiai, slaugos namai – ekstremaliose situacijose turėtų autonominį maisto tiekimą.
Todėl svarbu gerinti apsirūpinimą maistu vietos lygmeniu. Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad infrastruktūros, logistikos centrų paralyžius gali akimirksniu nutraukti maisto tiekimą iš užsienio ar tarp regionų“, – pažymi M. Skamarakas.
Socialdemokratas taip pat akcentuoja teigiamą poveikį aplinkai ir gamtai.
„Trumpoji grandinė (iki 100 km) drastiškai sumažina logistikos sąnaudas ir CO2 išmetimą, palyginti su transportavimu iš tolimų šalių“, – pabrėžia parlamentaras.
„Valstybė privalo pasirūpinti, kad kariuomenė, ligoninės, mokyklos viešuosius pinigus leistų ir vietos ūkininkų produkcijai pirkti.
Perkančiąsias organizacijas būtina įpareigoti vietos maisto produkciją integruoti į viešuosius pirkimus, taip užtikrinant trumpųjų tiekimo grandinių plėtrą“, – apibendrina Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas M. Skamarakas.
Žemės ūkio ministerija taip pat teikia pakeitimus, kuriais siūloma įtvirtinti naują valstybės perduotą savivaldybių funkciją – koordinuoti viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimą maisto produktais per trumpąsias maisto tiekimo grandines.
