Seime kelia skinasi nauja Lygių galimybių įstatymo redakcija. Antradienį dar vieną balsavimą įveikė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, socialdemokrato Lauryno Šedvydžio pristatyti pakeitimai.
„Jei žmogus patiria diskriminaciją, neužtenka vien pasakyti, kad įstatymas yra jo pusėje.
Savo teisių gynimas gali pareikalauti teisinių žinių, laiko ir pinigų. Žmogus neturi likti su tuo vienas“, – pabrėžia L. Šedvydis.
Pagal siūlomą naują reguliavimą, žmogui sutikus, Lygių galimybių kontrolierius galėtų jo vardu inicijuoti teismo procesą ir padėti ginti pažeistas teises.
L. Šedvydžio teigimu, tokia pagalba svarbi labai skirtingose gyvenimo situacijose: darbe ar gaunant paslaugas žmogaus lygios galimybės gali būti pažeidžiamos dėl lyties, amžiaus, negalios ar kitų aplinkybių.
„Lygios galimybės turi veikti ne tik popieriuje.
Jeigu žmogaus teisės pažeidžiamos, valstybė turi turėti realius įrankius jam padėti apsiginti“, – pažymi socialdemokratas.
Siūlomais pakeitimais atsižvelgiama į žmonių su negalia poreikius, kad šiems žmonėms viskas būtų lengviau prieinama: viešojo administravimo subjektai, viešųjų paslaugų teikėjai, pardavėjai ir gamintojai įpareigojami užtikrinti prieinamą aplinką visoje šalies teritorijoje.
„Praktiškai tai reiškia daugiau pritaikytų pastatų, paslaugų ir prekių žmonėms su negalia – dabar tokios bendros pareigos nėra aiškiai įtvirtintos.
Teisinė gynyba patyrus diskriminaciją irgi taps realesnė. Numatoma suteikti lygių galimybių kontrolieriui teisę pačiam ginti viešąjį interesą teisme (civilinio proceso ar administracinių bylų tvarka). Tai svarbu, nes dabar žmogus dažnai turi pats bylinėtis. Žmonėms, ypač neturintiems išteklių advokatui, bus lengviau pasiekti realų rezultatą, o ne tik gauti išvadą“, – komentuoja L. Šedvydis.
Projekte pabrėžiama, kad pagalbos turi sulaukti visi asmenys, manantys, kad patyrė diskriminaciją, neatsižvelgiant, pavyzdžiui, į jų socioekonominį statusą, politines pažiūras, amžių, sveikatą, pilietybę, gyventojo statusą, kalbą, odos spalvą, raštingumo lygį, lytį, lytinę tapatybę, lyties raišką ar lytinius požymius.
Pakeitimais siekiama sustiprinti darbuotojų apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbe, įskaitant smurtą ir priekabiavimą dėl lyties.
Darbdaviai bus įpareigoti užtikrinti, kad darbuotojai ar valstybės tarnautojai darbo vietoje nebūtų diskriminuojami ir galėtų naudotis visomis galimybėmis, pavyzdžiui, nėštumo ir gimdymo atostogomis, tėvystės atostogomis, atostogomis vaikui prižiūrėti, nemokamomis atostogomis, skirtomis sergančiam šeimos nariui slaugyti ir t. t.
