Seimo Kultūros komiteto narė, socialdemokratė Indrė Kižienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK). Parlamentarė kelia klausimą, ar Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis gali eiti vadovaujamas pareigas Seimo komitete.
EPK yra gavusi ne vieną prašymą svarstyti Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario V. Juozapaičio elgesį. Naujausioje išvadoje Komisija konstatavo, kad komiteto posėdžio metu politiko pavartotas žeminantis kreipinys „debile“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus – pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir atsakomybės. Komisija taip pat pabrėžė, kad tokia retorika peržengia etiško elgesio ribas ir atkreipė dėmesį į tai, kad nederamas parlamentaro elgesys kartojasi ir virsta tendencija.
V. Juozapaitis jau buvo atsidūręs komisijos akiratyje dėl įžeidžiančių pasisakymų. Tuomet tyrimas buvo nutrauktas tik todėl, kad politikas viešai atsiprašė.
Pasak I. Kižienės, toks sprendimas nėra reabilituojantis – jis nereiškia, kad nederamo elgesio nebuvo.
„Įstatymas leidžia tyrimą nutraukti, kai pripažįstamas netinkamas elgesys ir viešai atsiprašoma.
Tačiau situacija pasikartojo, ir šį kartą komisija konstatavo Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimus. Jeigu po viešo atsiprašymo ir komisijos vertinimo nederamas elgesys kartojasi, kyla natūralus klausimas – ar etikos sprendimai Seime turi realią reikšmę, ar jie tėra formalumas?“ – svarsto I. Kižienė.
Parlamentarės teigimu, ši istorija jau seniai nebeapsiriboja vieno politiko pasisakymais. Kyla platesnis klausimas – kokie standartai taikomi Seimo nariams, kurie eina vadovaujamas pareigas ir savo elgesiu formuoja politinės kultūros pavyzdį.
Kreipimesi keliamas klausimas, ar konstatuoti Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai ir pačios komisijos nustatytos nederamo elgesio tendencijos turėtų būti laikomos reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl Seimo nario tinkamumo eiti vadovaujamas pareigas.
I. Kižienė taip pat klausia, ar komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams turi būti taikomi aukštesni reputacijos bei politinės kultūros standartai ir ar Komisija tokiais atvejais gali rekomenduoti politinėms frakcijoms iš naujo įvertinti tokio parlamentaro tinkamumą vadovauti.
„Seimo nario mandatą suteikia rinkėjai, tačiau komitetų pirmininkais ir jų pavaduotojais politikai netampa rinkėjų valia – į šias pareigas juos deleguoja politinės frakcijos ir patvirtina Seimas.
Todėl kyla klausimas, ar frakcijos neturėtų prisiimti politinės atsakomybės ne tik skirdamos savo atstovus į vadovaujamas pareigas, bet ir persvarstydamos tokius sprendimus, kai konstatuojami besikartojantys etikos pažeidimai. Politinė atsakomybė neturėtų baigtis paskyrimo momentu, ji turėtų galioti visą laiką, kol politikas eina jam patikėtas pareigas“, – pabrėžia I. Kižienė.
Seimo kanc. nuot. (aut. V. Chorna)
