Seimas priėmė naujos redakcijos Nacionalinio plėtros banko įstatymą ir lydimuosius teisės aktus, sustiprindamas Nacionalinio plėtros banko priežiūrą ir kontrolę.
Priimtais teisės aktais nustatytas aiškus Nacionalinio plėtros banko veiklos mandatas, veiklos principai, funkcijos, griežtesni skaidrumo, priežiūros, duomenų atskleidimo ir rizikų valdymo reikalavimai.
„Anksčiau buvo įvairios agentūros ir institucijos, dabar visi resursai apjungti į vieną vietą.
Nacionalinis plėtros bankas sukurtas tam, kad juo galėtų pasinaudoti smulkūs, vidutiniai ir su didesne rizika susiduriantys vartotojai, nes komerciniai bankai dažniausiai tokiems nesuteikia paskolų. Mes pagal tą rodiklį Europoje labai prastai atrodom. Tai tikrai nebus taupomasis ir indėlių bankas. Panaudojant pritrauktines lėšas, valstybės lėšas, įvairių fondų lėšas bus skatinamas ekonomikos vystymasis Lietuvoje“, – sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Pasak komiteto vadovo, kreiptis į banką paskolų bus galima dėl, pavyzdžiui, daugiabučių renovavimo, paskolų prašyti galės ir ūkininkai, smulkūs verslininkai, startuoliai.
„Valstybei nauda ta, kad mūsų verslas gauna papildomą finansavimą, tai reiškia, kuria darbo vietas, moka įmokas, mokesčius – visa tai prisideda prie ekonomikos augimo, nes mūsų verslai jaučia piniginį badą būtent ieškodami paskolų investicijoms“, – pabrėžia A. Sysas.
Naujos redakcijos įstatyme apibrėžiami Nacionalinio plėtros banko veiklos principai, kuriais vadovaudamasis Nacionalinis plėtros bankas vykdo skatinamojo finansavimo veiklas. Stiprinama kontrolė ir skaidrumas, įtvirtinant nuostatą, kad Nacionalinis plėtros bankas negalės finansuoti politiškai pažeidžiamų asmenų. Įtvirtinta nauja nuostata dėl galutinių gavėjų, gavusių 100 tūkst. eurų ir daugiau paskolų, viešinimo.
Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Seimo Spaudos biuro ir LSDP frakcijos inf.
